Žemaitiu kalba - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Žemaitiu kalba
prigol
baltu kalbū
gropē. Ano ruokounas aple 0,2-0,5 mln. žmuoniū. Dėdliuojė dalės besėruokounontiu īr vakarū
Lietovuo
, kor īr
Žemaitiu žemė
. Žemaitėškā besėruokounontiu gal sotėktė dėdliūsiūs Lietovuos miestūs:
Vėlniou
Kaune
Klaipieduo
Žemaitē
gīven vėsam svietė, kor īr lietoviu, nes oficelē anodom neskėramė vėinė nu kėtū.
Nu
2010
metu
bėrželė 30
d. isigaliuojė
ISO 639-3
kuods "sgs"
[1]
Kalba a tarmie?
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Uofėcelē daugomuos Lietovuos kalbėnėnku skaituoma īr
lietoviu kalbuos
tarmie. Bat platiau svietė nier bėndra sotarėma, a žemaitiu kalba īr kalba, a tarmie, kadongi šėtas sāvuokas īr nuognē artėmas.
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Naujāsis rašta atgėmėms prasėdiejė, kumet isėkūrė
Žemaitiu koltūras draugėjė
Kalbuos paplėtėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nie apītėkrē apskaitliouta, kėik žemaitėškā besėruokounontiu Lietovuo ė svietė. Žemaitiu kalba prigol nīkstontems kalbuoms.
Vėlniaus universiteta
tīrėma doumenėms, miestūs žemaitiu kalba rokounas ė tonkiausē nauduo žmuonis
Plongie
Rėitavė
- so tievās ano nauduo 83,33% ė 82,5% atitėnkamā. Kėtūs miestūs skaitlē žemesnė -
Telšiūs
63,33%, Gargždūs 61,54%, Šilalie 57,5%, Skoudė 47,5%, Kretinguo 40%, Mažeikiūs 34,48%, Palonguo 27,5%, Klaipieduo 21,73%, Tauragie 15,79%
. Ketūs miestūs pruocents nasėik 15%. Tēpuogė naretā žemaitiu kalba palėikt asėmėliouta, skvarmoujontės maišītā žemaitėšku bruožu torontē lietoviu k. tarmē. Tuokė tarmie nabtor rīškiausiu īpatībiu, ale dar tor žemaitėška fonetėkas, prozodėjės ė gramatėkos pamata
. Veikiausē žemaitiu ruokonda ninkst etnuograpėnės Žemaitėjės robežiou.
Rašība
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Ė ėlguojė
Žemaitiu kalba nauduo
luotīnėška rašība
Žemaitiu rašība
vartuo daugiau
latvėška
rašība nē
lietovėška
Žemaitėška abėcielė:
Pagrindėnis straipsnis aple abėcielė
A a
[ā]
Ā ā
[ėlguojė ā]
B b
[bė]
C c
[cė]
Č č
[čė]
D d
[dė]
E e
[ē]
Ē ē
[ėlguojė ē]
Ė ė
[ė̄]
Ė̄ ė̄
[ėlguojė ė̄]
F f
[ėf]
G g
[gė, gie]
H h
[hā]
I i
[ī]
Ī ī
[ėlguojė ī]
J j
[jot]
K k
[kā]
L l
[ėl]
M m
[ėm]
N n
[ėn]
O o
[ō]
Ō ō
[ėlguojė ō]
P p
[pė]
R r
[ėr]
S s
[ės]
Š š
[ėš]
T t
[tė]
U u
[ū]
Ū ū
[ėlguojė ū]
V v
[vė]
Z z
[zė, zet]
Ž ž
[žė, žet].
Gramatėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šėtamė straipsnie aprašītas šiaurės žemaitiu gramatėkas īpatomā tudie, ka šiaurės žemaitē šnek arkajėškiausē. Kėtas šnektas tor aukštaitėšku savībiu, katruos galiejė rastėis diel bendrėnės ruokondas vartuojėma.
Kėtas paskatas:
nuors šiaurės žemaitē īr daugiau itakuotė koršiu ė anū kalba labiau nutuolos nu senuosės žemaitiu, katra bova žemaitiu gėntie nē pėitū žemaitiu (kėtė gal nesotėktė), bet nūdėinuo šiaurės žemaitiu īr labiau matuoma ė daugiau rēškas spaudintam žuodie. Ontra, skėrtoms tarp pėitū ė šiaurės nie tuoks jau dėdelis, daugiausē
ou/ū
ėi/ī
dvėbalsiūs, vikipedėjuo žemaitėškuo net patuogiau anon nauduotė, nes teknėškā
ou
so
ėi
pakeistė īr praktėškiau, nes nesėmaiša so kėtuom raidiem.
Pamatėnē skėrtomā kėtuos šnektuos tuokėi:
o>u
ė>i
ė̄>ī
ou>ū
ėi>ī
t'>č
d'>dž
Pamatėnē skėrtomā nu bendrėnės kalbuos tuokėi:
o>u
ė>i
ė̄>íe (tvėtapradė prīgaidė)
ou>uo
ėi>ie
t'>č
d'>dž
on, ō> an, un, ą
īr dėdlē daug skėrtomu katrėi žemaitiu ruokonduo beson paveldietė ėš labā senūm čiesu, todie anėi nasotamp so bendrėnės kalbuos normuoms. Tuos īpatībės tor būt ėšsauguotas mūsa žemaitėškuo kalbuo.
Kalbuos skaitlē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Īr trīs žemaitiu kalbuos skaitlē: vėinaskaita, daugėskaita ė dvėskaita. Dvėskaita bavēk ėšninkos bendrėnie lietoviu kalbuo. Trets asmou vēksmažuodie vėsėms skaitlėms sotampōs.
Vardažuodē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemaitiu kalbuo īr dėdlē kaituoma kāp ė bendrėnė lietoviu kalba, katruo kalbuos daliūm rīšē ėr sakėnė dalis īr rēškamas
fleksėjuoms
. Žemaitiu kalbuo īr dvė kėltė - muotrėškuojė ė vīrėškuojė. Niekatriuosės kėltėis reliktā īr mažne ėšninkėn nuorint bendrėnie kalbuo tabier kelės izoliuotas skvarmas, kap „šalta“, „gražu“ ė tep tuoliaus. Tuos skvaormas žemaitiu kalbuo ėšstomtas vīrėškūju, pavīzdiou vėituo „tai yra“ žemaitē saka „tas īr“. Kalba tor pėnkės daiktavardiu ė tris būdvardė lėnksnioutės. Daiktavardė lėnksnioutės skėras nu bendrėnės lietoviu kalbuos. Lėnksnēs kaituomas kalbuos dalis tor septīnis lėnksnius: nominatīva (vardėninks), genitīva (kėlmėninks), datīva (naudėninks), akuzatīva (galėninks), instrumentāli (inagėninks), lokatīva (vėitėninks), vokatīva (šauksmėninks).
Daiktavardė lėnksniavėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pėrmuojė lėnksnioutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pėrmuojė lėnksnioutė apėm vardažuodius katrėi bėngas galūnėms -s, mėnkštā so -s (kap veln's), -is, -īs.
VĖINASKAITA
L., kl.
-s
-s
-'s
-is
-īs
V. kas?
nom
vīr
veln'
med
is
arkl
īs
K. kuo?
nom
vīr
veln
med
arkl
N. kam?
nom
ou
vīr
ou
veln
iou
med
iou
arkl
iou
G. kon?
nom
vīr
veln
med
arkl
In. kou?
nom
vīr
veln
io
med
io
arkl
io
Vt. kamė?
nom
vīr
veln
ie
med
ie
arkl
ie
Š. ē!
nom
vīr
veln
med
arkl
DVĖSKAITA
L., kl.
-o
-o
-io
-io
-io
V. kas?
nom
vīr
veln
io
med
io
arkl
io
K. kuo?
nom
vīr
veln
iū
med
iu
arkl
iū
N. kam?
nom
am
vīr
am
veln
em
med
em
arkl
em
G. kon?
nom
vīr
veln
io
med
io
arkl
io
In. kou?
nom
ās
vīr
ās
veln
ēs
med
ēs
arkl
ēs
Vt. kamė?
nom
ūs
vīr
ūs
veln
iūs
med
iūs
arkl
iūs
Š. ē!
nom
vīr
veln
io
med
io
arkl
io
DAUGĖSKAITA
L., kl.
-ā
-ā
-ē
-ē
-ē
V. kas?
nom
vīr
veln
med
arkl
K. kuo?
nom
vīr
veln
iū
med
iu
arkl
iū
N. kam?
nom
ams
vīr
ams
veln
ems
med
ems
arkl
ems
G. kon?
nom
us
vīr
us
veln
ius
med
ius
arkl
ius
In. kou?
nom
ās
vīr
ās
veln
ēs
med
ēs
arkl
ēs
Vt. kamė?
nom
ūs
vīr
ūs
veln
iūs
med
iūs
arkl
iūs
Š. ē!
nom
vīr
veln
med
arkl
Ontruojė lėnksnioutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Ontruojė lėnksnioutė bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ė (kėtuos žemaitiu šnektuos -i), -ie, -a.
VĖINASKAITA
L., kl.
-ė
-ie
-ė
-ė
-a
-a
V. kas?
vėišn
varl
ie
pīl
died
ras
muork
K. kuo?
vėišn
ės
varl
ies
pīl
ės
died
ės
ras
uos
muork
as
N. kam?
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
G. kon?
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
In. kou?
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
Vt. kamė?
vėišn
iuo
varl
ie
pīl
ie
died
ie
ras
uo
muork
uo
Š. uo!
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
DVĖSKAITA
L., kl.
-ė
-ė
-ė
-ė
-ė
-ė
V. kas?
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
K. kuo?
vėišn
iu
varl
iū
pīl
iu
died
iu
ras
muork
N. kam?
vėišn
iuom
varl
iem
pīl
iem
died
iem
ras
uom
muork
uom
G. kon?
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
In. kou?
vėišn
iuom
varl
iem
pīl
iem
died
iem
ras
uom
muork
uom
Vt. kamė?
vėišn
iuos
varl
ies
pīl
ies
died
ies
ras
uos
muork
uos
Š. uo!
vėišn
varl
pīl
died
ras
muork
DAUGĖSKAITA
L., kl.
-ės
-ės
-ės
-ės
-as
-as
V. kas?
vėišn
ės
varl
ės
pīl
ės
died
ės
ras
as
muork
as
K. kuo?
vėišn
iu
varl
iū
pīl
iu
died
iu
ras
muork
N. kam?
vėišn
iuoms
varl
iems
pīl
iems
died
iems
ras
uoms
muork
uoms
G. kon?
vėišn
ės
varl
ės
pīl
ės
died
ės
ras
as
muork
as
In. kou?
vėišn
iuoms
varl
iems
pīl
iems
died
iems
ras
uoms
muork
uoms
Vt. kamė?
vėišn
iuos
varl
ies
pīl
ies
died
ies
ras
uos
muork
uos
Š. uo!
vėišn
ės
varl
ės
pīl
ės
died
ės
ras
as
muork
as
Tretiuojė lėnksnioutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Bėngas vīrėškuosės ėr muotrėškuosės kėltėis galūnė -ės.
VĖINASKAITA
L., kl.
-ės
-ės
V. kas?
pėl
ės
dont
ės
K. kuo?
pėl
ėis
dont
ėis
N. kam?
pėl
dont
iou
G. kon?
pėl
dont
In. kou?
pėl
ėm
dont
ėm
Vt. kamė?
pėl
ie
dont
ie
Š. ē!
pėl
ėi
dont
ėi
DVĖSKAITA
L., kl.
-ė
-io
V. kas?
pėl
dont
io
K. kuo?
pėl
iū
dont
N. kam?
pėl
ėm
dont
ėm
G. kon?
pėl
dont
io
In. kou?
pėl
ėms
dont
ėms
Vt. kamė?
pėl
īs
dont
īs
Š. ē!
pėl
dont
io
DAUGĖSKAITA
L., kl.
-is
-is
V. kas?
pėl
is
dont
is
K. kuo?
pėl
iū
dont
N. kam?
pėl
ėms
dont
ėms
G. kon?
pėl
is
dont
is
In. kou?
pėl
ėms
dont
ėms
Vt. kamė?
pėl
īs
dont
īs
Š. ē!
pėl
is
dont
is
Ketvėrtuojė lėnksnioutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Bėngas -os
VĖINASKAITA
L., kl.
-os
V. kas?
sūn
os
K. kuo?
sūn
aus
N. kam?
sūn
ou
G. kon?
sūn
In. kou?
sūn
Vt. kamė?
sūn
uo
Š. ē!
sūn
au
DVĖSKAITA
L., kl.
-o
V. kas?
sūn
K. kuo?
sūn
N. kam?
sūn
am
G. kon?
sūn
In. kou?
sūn
ās
Vt. kamė?
sūn
ūs
Š. ē!
sūn
DAUGĖSKAITA
L., kl.
-ā
V. kas?
sūn
K. kuo?
sūn
N. kam?
sūn
ams
G. kon?
sūn
us
In. kou?
sūn
ās
Vt. kamė?
sūn
ūs
Š. ē!
sūn
Pėnktuojė lėnksnioutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Īr apnīkusė senuobėnė kaitīma, bėngas -ou, -ie ėr kėtēp.
L., kl.
-ou
-ė
V. kas?
šou
doktie
K. kuo?
šonėis
dokterėis
N. kam?
šoniou (
-ėi
dokterē
G. kon?
šoni
dokteri
In. kom?
šonėm
dokterėm
Vt. kamė?
šonie
dokterie
Š. uo!
šonėi
dokterėi
DAUGĖSKAITA
L., kl.
-is
-is
V. kas?
šonis
dokteris
K. kuo?
šonū
dokterū
N. kam?
šonėms
dokterėms
G. kon?
šonis
dokteris
In. kom?
šonėms
dokterėms
Vt. kamė?
šonīs
dokterīs
Š. uo!
šonis
dokteris
DVĖSKAITA
Ivardē. Ivardė lėnksniavėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Ivardē īr asmenėnē (aš, to, ons, ana), songrōžėnē (savė(m)s), paruoduomė̄jė (tas, ta, tuoks, tuokė), pažīmamė̄jė (kėts, kėta, pats, patė), klausamė̄jė (katros, kelints).
Asmenėnė ivardė lėnksniavėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
DVĖSKAITA
L.kl.
I asm, vīr.;
I asm. muotr.;
II asm, vīr.;
II asm. muotr.;
III asm, vīr.;
III asm. muotr.;
V. kas?
vedo
ved(v)ė
jodo
jod(v)ė
anodo
anėd(v)ė
K. kuo?
vedoms
ved(v)ėms
jodoms
jod(v)ėms
anodoms
anėd(v)ėms
N. kamou?
vedom
ved(v)ėm
jodom
jod(v)ėm
anodom
anėd(v)ėm
G. kon?
vedo
ved(v)ė
jodo
jod(v)ė
anodo
anėd(v)ė
In. kou?
vedom
ved(v)ėm
jodom
jod(v)ėm
anodom
anėd(v)ėm
Š. uo!
vedo
ved(v)ė
jodo
jod(v)ė
anodo
anėd(v)ė
VĖINASKAITA
L. kl.
I-s asmou
II-os asmou
III-s asm. vīr.
III-s asm. muotr.
V. kas?
aš
to
ons
ana
K. kuo?
monės
tavės
anuo
anuos
N. kam?
monėi
tavėi
anam
anā
G. kon?
monė(m)
tavė(m)
anou
anou
In. kou?
monėm
tavėm
anou
anou
Vt. kamė?
monie
tavie
anamė
anuo
DAUGĖSKAITA
L. kl.
I-s asmou
II-os asmou
III-s asm. vīr.
III-s asm. muotr.
V. kas?
mes
jūs
anėi
anuos
K. kuo?
mūsu,
mūsa
jūsu
anūm
anūm
N. kam?
moms
joms
anėms
anuoms
G. kon?
momis
jomis
anous
anas
In. kou?
momis
jomis
anās
anuom(i)s
Vt. kamė?
momis(o)
jomis(o)
anous
anuos
Songrōžėnė ivardė lėnksniavėms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
L., kl.
ivardis
V. kas?
K. kuo?
savė(m)s
N. kamou?
savėi
G. kon?
savėm
In. kou?
savėm
Vt. kamė?
savie
Vt.ēn.paš. lėnk kuo?
savėmsp
Paruoduomė̄jė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pažīmamė̄jė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Klausamė̄jė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Fuonetėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemaitē kėrčioun kėtēp nē aukštaitē. Anėi atėtrauk kėrti bet kėrčiavėms vėstėik lėikt
mobilos
. Žemaitiu
prė̄gaidės
skėras no lietovėšku. Bendrėnės kalbuos rėistėnė prė̄gaidė pas žemaitius atėtink tvėrtapradė, kap
latvē
ėr
danā
žemaitē tor laužtėnė prė̄gaidė.
Vēksmažuodē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemaitē tor tėktās dvė vēksmažuodė asmenoutė. Vėsė vēksmažuodē tor esamōji, būtōji, būtōji dažnėni (lioub būsėmōji, lioub bėndratė) ėr būsėmōji laikus. Īr nousakas: tėisiuogėnė, lėipamuojė, taramuojė, bėndratės. Vēksmažuodis kaituoms asmenėms. Īr trīs vėinaskaitas ėr daugėskaitas asmenā.
Pėrmuojė asmenoutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
asmenis
tėkietė
mīlietė
siedietė
vežtė
vežtėis
vns. 1 asm.
tėko/tėkio
mīlo/mīlio
siedo
vežo
vežous/vežūs
vns. 2 asm.
tėki
mīli
siedi
veži
vežīs
vns. 3 asm.
tėk
mīl/mīl'
sied
vež
vežas/vežās
dgs. 1 asm.
tėkam/tėkem
mīlam/mīlem
siedam
vežam
vežamuos
dgs. 2 asm.
tėkat/tėkėt/tėket
mīlat/mīlėt
siedat
vežat
vežaties
dgs. 3 asm.
tėk
mīl/mīl'
sied
vež
vežas/vežās
Ontruojė asmenoutė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Palē ontra asmenoutė kaituomė vēksmažuodē, katrėi bėngas -a es. l. tretiuo asmenie. Pavīzdē -
rašītė
(raša).
Dalīvē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemaitē tor dėdlē dėdlē baguota dalīviu sistema kāp ė bendrėnė lietoviu kalba. Ta sistema skėrstuoma ī vēkamōjė ė navēkamōjė. Kāp ėr aukštaitē žemaitē tor padalīvius, posdalīvius, rēkamībės dalīvius,
gerundėjus
Dalīviu darība
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
ESAMĀSIS LAIKS;
BŪTĀSIS LAIKS;
BŪSĖMĀSIS LAIKS;
Asmenoutės
I-uojė
II-uojė
I-uojė
II-uojė
I-uojė
II-uojė
Vēkamuosės formas
Bieg
ontis
, mīl
ontis
(-ontė)
Raš
ontis
, skait
ontis
(-ontė)
Bieg
ėns
, mīliej
ėns
, bieg
osė
, mīliej
osė
(-os)
Raš
ėns
, skait
ėns
, raš
iosė
, mat
iosė
(-ios)
Bieg
sontis
, mīlie
sontis
(-sontė)
Rašī
sontis
, skaitī
sontis
(-īsontė)
Trompas formas
bieg
ons
(-ous/-ōs), mīl
ons
raš
ons
, skait
ons
(-ous/-ōs)
Bieg
sons
, mīlie
sons
(-ous/-ōs)
Rašī
sons
, skaitī
sons
(-ous/-ōs)
Navēkamuosės formas
Bieg
ams
, mīl
ams
(-a)
Raš
uoms
, skait
uoms
(-a)
Bieg
ts
, mīl
iets
(-a)
Raš
īts
, skait
īts
(-a)
Bieg
sėms
, mīlie
sėms
(-a)
Rašī
sėms
, skaitī
sėms
(-a)
Rēkamībės dalīviu darība
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Rēkamībės dalīvē sodaruomė jongont prėisago -tėn- ėr galūnė.
Pavīzdiou: tas šėins īr vežtėns (ton šėina rēkton vežtė).
Posdalīviu darība
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Posdalīvē sodaruomė so prė̄sago -dam- ėr galūnė -is. Pavīzdiou: biegdamis, nešdamis... Kėtor jongama galūnė -as, būktās diel aukštaitiu puodėrbė.
Posdalīvē nakaituomė lėnksnēs, tėktās kėltėms ėr skaitlēs.
Padalīviu darība
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Padalīvē sodaruomė kap ėr dalīvē, tėktās nator galūniu. Miegstama prėjongtė prėišdielius ba, ta, na ėr anūm kombinacėjės (esont, besont, nesont, bamėigtont)...
Straipsnē aple žemaitiū kalbuos gramatėka īr
čė
Rašības pamatu aprašīms ožvės so gramatėniu fuormū pavīzdēs īr
čė
Žemaitėšku žuodiu žuodīnā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Žemaitiu ruokonduo īr daug žuodiu, katrėi īr išskėrtėnē ė dėdlē padailėn mūsa ruoda.
Žemaitiu - lietoviu žuodīns
Lietoviu - žemaitiu žuodīns
Pangrama
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Galėmė sakėnē:
Cha, mona bluogė̄jė vākalē bazaunīdamė sogalvuojė tik kūlīnūs grōžto falšīvē pamačītė ciuocē.
Nūruodas
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Aplė žemaitiu kalbuos tarmes, žemaitėška leksėka, rašības pamatus
Tromps žemaitėšks žuodīnielis
Nekatrėi liaudės kalbuos ė literatūras tekstu pavīzdē
Literatūras pavīzdē
Dā literatūras pavīzdē žemaitiu kalbo
Tekstu pavīzdē
Tekstu pavīzdē (Žemaitoka apsakīmā)
Nekatrėi folkluora tekstu pavīzdē
Dā folkluora tekstā
Nekatrėi liaudėis kalbuos pavīzdē (pasakuojėmā, ožrašītė žemaitėškā, ale lietovėškuom raidiem)
Elektruonėnis žornals "Meška" žemaitėškā
Elektruonėnis laikraštis "Samogitia" žemaitėškā
Bėndrėnės žemaitiu kalbuos idiejė Jorgė Ambruozijė Pabriežas raštūs
[Kliukienė, R. Kalbėjimas su tėvais tarmiškai ir gyventojų požiūris į tarmes Žemaitijos miestuose (kiekybinė analizė).
Taikomoji kalbotyra 2014 (5). www.taikomojikalbotyra.lt]
[Pupkis, A. 2005. Kalbos kultūros studijos. Vilnius: Gimtasis žodis]
Gautė ėš „
Kateguorėjė
Žemaitiu kalba
Žemaitiu kalba
Pridietė ožvardėnėma
US