Jungtinės Amerikos Valstijos – Vikipedija

Jungtinės Amerikos Valstijos – Vikipedija
Pereiti prie turinio
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kitos reikšmės –
Amerika (reikšmės)
Jungtinės Amerikos Valstijos
angl.
United States of America
Vėliava
Herbas
Devizas
„Dievu mes tikime“
Himnas
Žvaigždėmis nusagstyta vėliava
JAV žemėlapyje
Valstybinė kalba
Anglų kalba
Sostinė
Vašingtonas
Didžiausias miestas
Niujorkas
Valstybės vadovai
Prezidentas
Viceprezidentas
Atstovų rūmų pirmininkas
Donald Trump
JD Vance
Mike Johnson
Plotas
• Iš viso
% vandens
833
520
km
3/4
4,66
Gyventojų
2020
Tankis
331
449
281
33,6 žm./km
146
BVP
• Iš viso
• Vienam gyventojui
2021
22 675,271
mlrd.
68
309
Valiuta
Jungtinių Valstijų doleris
($) (
USD
Laiko juosta
Vasaros laikas
nuo
UTC
–5 iki –12, +10, +11
nuo
UTC
–4 iki –10
Nepriklausomybė
Paskelbta
Pripažinta
nuo
Jungtinės Karalystės
1776
m.
liepos 4
d.
1783
m.
rugsėjo 3
d.
Interneto kodas
us
, .gov, .mil, .edu
Telefono kodas
+1
Kirčiavimas
Jungti̇̀nės Amèrikos Valsti̇̀jos
Jungtinės Amerikos Valstijos
angl.
United States of America
, trumpiau
Jungtinės Valstijos
arba
JAV
angl.
United States, USA
, dar vadinama tiesiog
Amerika
) – valstybė
Šiaurės Amerikoje
. JAV yra federacinė respublika, sudaryta iš
penkiasdešimties valstijų
ir federalinės apygardos. JAV taip pat priklauso keletas teritorijų bei užjūrio autonomijų, esančių
Karibų jūros
regione ir
Ramiajame vandenyne
. Valstybės teritorija daugiausia išsidėsčiusi žemyninėje centrinės
Šiaurės Amerikos
dalyje, kur yra 48 valstijos ir sostinė
Vašingtonas
(federalinė Kolumbijos apygarda).
Aliaskos
valstija yra šiaurės vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, o
Havajai
– salynas Ramiajame vandenyne. Didžiausias miestas –
Niujorkas
. JAV šiaurėje ribojasi su
Kanada
, pietuose – su
Meksika
Pagal
plotą
(9,84 milijonų km²) ir
gyventojų skaičių
(apie 330 milijonų), JAV yra trečia pagal dydį pasaulio valstybė. JAV užima 40 proc. Šiaurės Amerikos žemyno.
Pirmieji gyventojai į dabartinę JAV teritoriją atvyko iš Azijos mažiausiai prieš 15 000 metų, o nuo XVI a. prasidėjo europiečių kolonizacija. Jungtines Amerikos Valstijas įkūrė
trylika susijungusių britų kolonijų
. Nesutarimai tarp šių kolonijų ir
Didžiosios Britanijos karalystės
sukėlė
Nepriklausomybės karą
, kurio metu kolonijų atstovai
1776
m.
paskelbė nepriklausomybę
nuo Didžiosios Britanijos.
1783
m. JAV galutinai pasiekė pergalę Nepriklausomybės kare.
1787
m. buvo priimta
Konstitucija
1791
m. –
Teisių bilis
, kuris ženkliai apribojo vyriausybės įgaliojimus piliečių atžvilgiu. XIX a. septintajame dešimtmetyje dėl prieštaravimų tarp vergvaldinių pietinių (
Konfederacijos
) ir pramoninių šiaurinių valstijų (
Sąjungos
) kilo ketverius metus trukęs
JAV pilietinis karas
. Karą laimėjus šiaurinėms valstijoms, JAV visuotinai uždrausta vergovė.
Dėl nuolatinio imigrantų iš Europos, o vėliau ir Azijos, srauto, teritorinės ekspansijos į Vakarus, išstumiant vietinius gyventojus ir aneksuojant didelę dalį Meksikos, taip pat industrializacijos XIX a. pab. JAV tapo viena iš didžiųjų pasaulio valstybių. Vadovaujantis
1823
m. suformuota
Monro doktrina
, iki pat
Pirmojo pasaulinio karo
JAV užsienio politikos aktyvumas pasireiškė tik JAV interesų Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje gynimu. Po Pirmojo pasaulinio karo
Kongresas
neleido JAV stoti į tarptautines organizacijas (pvz.,
Tautų Sąjungą
), o tai apribojo JAV vaidmenį pasaulio politikoje. JAV vaidmuo vėl sustiprėjo jai įsitraukus į Antrąjį pasaulinį karą
antihitlerinės koalicijos
pusėje, o nuo XX a. antrosios pusės jos tapo kapitalistinės stovyklos šerdimi. 1945 m. JAV tapo pirmąja branduoline valstybe.
JAV yra didžiausia pasaulio ekonomika pagal nominalųjį BVP (26,855 trln. dolerių 2023 m.
Etimologija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
1507
m. vokiečių kartografas
Martinas Valdzemiuleris
sudarė pasaulio žemėlapį, kuriame Vakarų pusrutulio žemės buvo pavadintos Amerika (italų keliautojo ir kartografo
Amerigo Vespučio
vardu).
1515 m. toks Amerikos žemyno vardas buvo įrašytas M. Valdzemiulerio pagamintame gaublyje.
Buvusios trylika Britanijos kolonijų
Nepriklausomybės deklaracijoje
pirmosios pavartojo dabartinį šalies pavadinimą – „vieninga 13-os jungtinių Amerikos Valstijų deklaracija“,
1776
m.
liepos 4
d. priimta „jungtinių Amerikos Valstijų atstovų“ (žodis „jungtinės“ deklaracijoje vienareikšmiškai parašytas mažąja raide).
Dabartinis pavadinimas oficialiai buvo priimtas
1777
m.
lapkričio 15
d., kai
antrasis Kontinentinis Kongresas
priėmė
Konfederacijos straipsnius
, kurių pirmajame rašoma, kad „Konfederacijos pavadinimas turi būti Jungtinės Amerikos Valstijos“. Sutrumpintos formos – Jungtinės Valstijos, JAV arba Amerika – laikomos norminėmis.
Istorija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
JAV istorija
Amerikos kolonizacija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
Šiaurės Amerikos indėnai
Senieji vietiniai JAV žmonės, įskaitant ir Aliaskos vietinius gyventojus, atvyko į šią teritoriją iš
Azijos
. Jų migracija į šiuos kraštus prasidėjo prieš ne daugiau kaip 40 000 metų (mažiausiai prieš 12 000 metų).
10
Keletas ikikolumbinių kultūrų, gyvenusių dabartinėje JAV teritorijoje, išvystė gan pažangų žemės ūkį, pasižymėjo architektūros srityje. Minėtoms kultūroms taip pat buvo būdinga valstybinio lygmens visuomenės. Prasidėjus europiečių kolonizacijai, milijonai čionykščių amerikiečių mirė nuo atvežtų ligų epidemijų, pavyzdžiui, nuo
raupų
11
Laivas „Mayflower” atplukdė piligrimus į Naująjį pasaulį
1620
metais. Viljamo Halsalo
1882
m. paveikslas
1492
m.
Genujos
keliautojas
Kristupas Kolumbas
, pasirašęs kontraktą su
Ispanijos
karūna, pasiekė keletą Karibų jūros salų ir pirmą kartą kontaktavo su vietiniais gyventojais.
1513
m.
balandžio 2
d. Ispanijos
konkistadoras
Chuanas Ponse de Leonas
priplaukė žemę, kurią pavadino La
Florida
. Tai buvo pirmasis oficialiai užfiksuotas europiečių išsilaipinimas teritorijoje, kuri vėliau tapo JAV žemynine dalimi. Po ispanų gyvenviečių, dabartinės JAV pietvakariuose pradėtos kurti kitos gyvenvietės. Prancūzų kailių pirkliai aplink
Didžiuosius ežerus
pradėjo kurti
Naujosios Prancūzijos
kolonijas.
Prancūzija
galiausiai užsitikrino didžiąją dalį
Šiaurės Amerikos
žemyno centrinės srities iki
Meksikos įlankos
Virdžinijos kolonija
Džeimstaune
, įkurta
1607
m., ir
Plimuto kolonija
, įkurta
1620
m., buvo pirmosios sėkmingos
Britanijos
gyvenvietės.
1628
m. įkūrus
Masačiusetso įlankos koloniją
, prasidėjo migracijos banga. Iki
1634
m. per 10 000
puritonų
buvo apgyvendinti
Naujojoje Anglijoje
. Nuo XVII amžiaus 2-ojo dešimtmečio pabaigos iki
JAV nepriklausomybės karo
pradžios į Britanijos kolonijas Amerikoje buvo ištremta apie 50 000 kalinių.
12
1614
metais
Nyderlandai
pradėjo kurti gyvenvietes ties žemutine
Hadsono upės
pakrante. Vienas iš garsiausių jų įkurtų miestų
Naujasis Amsterdamas
(dabartinis Niujorkas), įkurtas
Manhatano
saloje.
1674
m.
Nyderlandai
perleido savo teritorijas Amerikoje Britanijai.
Naujųjų Nyderlandų
provincija buvo pervadinta
Niujorku
. Daugelis naujųjų imigrantų, kurių dauguma vyko į šalies pietus, buvo samdomi tarnautojai.
13
Iki XVIII amžiaus pradžios Afrikos vergai tapo pagrindiniu priverstinio darbo šaltiniu.
1729
metais skilus
Karolinoms
ir
1732
m. kolonizavus
Džordžiją
, buvo įkurtos trylika Britanijos kolonijų, kurios vėliau tapo Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Visos trylika kolonijų turėjo vietinę valdžią, buvo vykdomi rinkimai, kuriuose galėjo dalyvauti daugelis laisvų vyrų. Kolonijose galiojo senieji anglų įstatymai. Visos kolonijos įteisino prekybą Afrikos vergais. Didėjant gimstamumui, esant žemam mirtingumo rodikliui ir augant imigracijai, kolonijų gyventojų sparčiai daugėjo. Krikščionių tikėjimo atgaivinimo judėjimas, dar geriau žinomas kaip
Didysis Pabudimas
, XVIII amžiaus 4-5 dešimtmečiuose paskatino domėjimąsi tiek religija, tiek religine laisve.
Prancūzų-indėnų kare
britų pajėgos užėmė Prancūzijai priklausiusią
Kanadą
, tačiau prancūziškai kalbantys gyventojai liko politiškai izoliuoti nuo pietinių anglų kolonijų. Neskaitant
Amerikos indėnų
, kurie buvo išstumiami iš savo teritorijų,
1770
m. trylikos kolonijų gyventojų skaičius siekė 2,6 milijonų žmonių, trečdalis kurių buvo britai. Kas penktas amerikietis buvo vergas.
14
Nors šios kolonijos mokėjo mokesčius Britanijai, jos neturėjo nė vieno atstovo
Didžiosios Britanijos parlamente
Nepriklausomybė ir ekspansija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
JAV nepriklausomybės karas
Nepriklausomybės deklaracijos pasirašymas. Džono Trumbulo
1817
1818
metų paveikslas
Revoliuciniu laikotarpiu XVIII a. 7–8 dešimtmečiuose įtampa tarp
Amerikos kolonijų
ir
Britanijos
privedė prie
JAV nepriklausomybės karo
, vykusio nuo
1775
iki
1783
metų.
1775
m.
birželio 14
d.
Kontinentinis kongresas
, susirinkęs
Filadelfijoje
, įkūrė kontinentinę kariuomenę, vadovaujamą
Džordžo Vašingtono
. Šis Kontinentinis kongresas, skelbdamas, kad „visi žmonės yra sukurti lygūs” ir jiems yra suteiktos „tam tikros nenusavinamos teisės”,
1776
m.
liepos 4
d. priėmė
nepriklausomybės deklaraciją
, kurios didžiąją dalį parašė
Tomas Džefersonas
. Ši data šiais laikais yra švenčiama kaip
JAV nepriklausomybės diena
1777
m. priimti
Konfederacijos straipsniai
leido susikurti silpnai federalinei valdžiai, kuri veikė iki
1789
m.
JAV pajėgoms, kurioms talkino prancūzai, nepriklausomybės kare sutriuškinus
Didžiąją Britaniją
, ši turėjo pripažinti Jungtinių Valstijų nepriklausomybę ir šalies suverenitetą iki
Misisipės upės
1787
m. asmenys, norėję sukurti stiprią nacionalinę valdžią, sušaukė
Konstitucinį suvažiavimą
Jungtinių Valstijų konstitucija
buvo ratifikuota
1788
metais. Pirmieji nauji respublikos
Atstovų rūmai
Senatas
ir pirmasis prezidentas
Džordžas Vašingtonas
pradėjo darbą
1789
metais.
JAV teisių bilis
, draudžiantis asmens laisvių suvaržymą ir garantuojantis įvairią teisinę apsaugą, buvo priimtas
1791
m.
Požiūriai į vergiją keitėsi.
Konstitucija
gynė prekybą vergais tik iki
1808
m. Šiaurinės valstijos uždraudė vergiją
1780
1804
metų laikotarpiu. Pietinės vergovinės valstijos liko vienintelės gynusios vergiją. Antrasis
Didysis Pabudimas
, prasidėjęs
1800
m., leido
evangelikalizmui
tapti ta jėga, kuri paskatino įvairių socialinių reformų siekiančių judėjimų, įskaitant ir
abolicionizmą
, atsiradimą.
Teritorijų įsigijimo žemėlapis su datomis
Amerikiečių noras plėsti savo teritoriją į vakarus paskatino pradėti ilgai trukusius karus su
indėnais
. Taip pat buvo vykdoma indėnų pašalinimo iš jų gimtųjų žemių politika.
1803
m., valdant prezidentui
Tomui Džefersonui
, iš prancūzų
nusipirkus Luizianą
, šalies teritorija padidėjo beveik dvigubai.
1812
m. kare, paskelbtame
Britanijai
dėl įvairių nuoskaudų, buvo pasiektos lygiosios, tačiau tai vis tiek sustiprino
nacionalizmą
Jungtinėse Valstijose. Daugybė JAV kariuomenės įsiveržimų į
Floridą
1819
m.
Ispaniją
privertė užleisti šias teritorijas Jungtinėms Valstijoms. 1845
m. Jungtinės Valstijos aneksavo
Teksaso respubliką
. Tuo laikotarpiu išpopuliarėjo
Likimo manifesto
idėjos.
15
1846
m.
Oregono sutartis
su
Britanija
Jungtinėms Valstijoms leido kontroliuoti šių dienų šalies šiaurės vakarų teritoriją. Po JAV pergalės
JAV-Meksikos kare
1848
m. šaliai buvo perleista
Kalifornija
ir dalis šiandieninės JAV pietvakarių teritorijos.
1848
1849
m.
Kalifornijos aukso karštinė
dar labiau paskatino migraciją šalies viduje. Naujoji geležinkelių sistema palengvino naujakurių persikėlimą ir paaštrino konfliktus su
Amerikos indėnais
. Per maždaug 50 metų dėl odos ir mėsos buvo nužudyta daugiau nei 40 milijonų
bizonų
. Tai taip pat paspartino geležinkelių tiesimą. Bizonų, kurie buvo pagrindinis lygumų indėnų išgyvenimo resursas, išmedžiojimas buvo skaudus egzistencinis smūgis daugeliui indėnų kultūrų.
Pilietinis karas ir industrializacija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
JAV pilietinis karas
Getisbergo mūšis
1863
m.
litografija
Įtampa tarp vergovinių ir laisvųjų valstijų padidėjo dėl valstijų ir federalinės valdžios nesutarimų. Įtampa didėjo ir dėl konfliktų, kilusių vergijai plintant į naujas valstijas.
1860
m. prieš vergiją nusistačiusios
respublikonų partijos
narys
Abraomas Linkolnas
buvo išrinktas
JAV prezidentu
. Prieš jam pradedant eiti prezidento pareigas, septynios vergovinės valstijos paskelbė atsiskiriančios nuo JAV. Atsiskyrimą federalinė valdžia laikė nelegaliu. Atsiskyrusios valstijos sukūrė
Amerikos Valstijų Konfederaciją
. Konfederatams užpuolus
Samtero fortą
, įsiplieskė
JAV pilietinis karas
, o prie Konfederacijos prisijungė dar keturios valstijos. Linkolno vergų
Išlaisvinimo aktas
įpareigojo
Sąjungą
panaikinti vergiją. Po
1865
m. Sąjungos pergalės išleistos trys
JAV konstitucijos
pataisos užtikrino laisvę beveik keturiems milijonams afroamerikiečių, kurie buvo vergai.
16
Afroamerikiečiai gavo pilietybę ir įgijo balsavimo teisę. Karas ir po jo priimti nutarimai leido iš esmės padidinti federalinės valdžios galias.
17
Imigrantų išsilaipinimas
Eliso saloje
Niujorke
1902 m.
Po karo, kai buvo nužudytas
Linkolnas
, buvo radikalizuota
Respublikonų partijos
rekonstrukcijos
politika, kurios tikslas buvo reintegruoti ir atstatyti pietines valstijas, tuo pat metu užtikrinant išlaisvintų vergų teises. Po
1876
m. ginčijamų prezidento rinkimų pasirašytas
1877
m. kompromisas baigė rekonstrukcijos politiką. Džimo Krou įstatymai (
past. Džimas Krou
– įžeidžiama juodaodžių pravardė
) iš daugelio afroamerikiečių greit vėl atėmė pilietines (ypač rinkimų) teises. Šalies šiaurėje prasidėjusi
urbanizacija
ir beprecedentis imigrantų antplūdis iš pietų ir rytų
Europos
paspartino šalies
industrializaciją
. Imigracijos banga, kuri tęsėsi iki
1929
m., aprūpino šalį darbo jėga ir pakeitė Amerikos kultūrą. Nacionalinės
infrastruktūros
plėtra pagreitino šalies ekonomikos augimą. Šalies ekspansija žemyninėje dalyje baigėsi
1867
m., kai JAV iš
Rusijos
įsigijo
Aliaską
Sužeisto kelio skerdynės
1890
m. buvo paskutinis rimtas ginkluotas konfliktas kare su indėnais.
1893
m. tenykštė Ramiojo vandenyno
Havajų karalystės
monarchija buvo nuversta vietinių amerikiečių surengto perversmo metu. Jungtinės Valstijos aneksavo salyną
1898
metais. Tais pačiais metais pergalė
Ispanijos-Amerikos kare
pademonstravo šalies įtaką ir galią. Vėliau buvo aneksuotas
Puerto Rikas
Guamas
ir
Filipinai
18
Po pusės amžiaus
Filipinai
iškovojo nepriklausomybę.
Puerto Rikas
ir
Guamas
ir toliau priklauso Junginėms Valstijoms.
Pirmasis pasaulinis karas, Didžioji ekonominė krizė, Antrasis pasaulinis karas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Apleista ferma
Pietų Dakotoje
dulkių audros metu,
1936
;m.
1914
m. prasidėjus
Pirmajam pasauliniam karui
, Jungtinės Amerikos Valstijos išliko neutralia valstybe. Nors daug amerikiečių palaikė britus ir prancūzus, daugelis jų prieštaravo JAV įsitraukimui į karą.
19
1917
m. JAV vis dėlto prisijungė prie sąjungininkių ir taip nulėmė karo baigtį centrinių jėgų (
Vokietijos
Austro-Vengrijos
ir
Osmanų
imperijų) nenaudai. Po karo
Jungtinių Valstijų Senatas
neratifikavo
Versalio sutarties
, pagal kurią buvo įkurta
Tautų Sąjunga
. Šalis vykdė vienašališko nusiginklavimo politiką, beveik prilygusią
izoliacionizmui
20
1920
m. judėjimas už moterų teises išsikovojo, kad būtų išleistos moterų balsavimo teises garantuojančios
konstitucijos
pataisos. XX amžiaus 3 dešimtmečio klestėjimas baigėsi
1929
m. Volstrito krachu
, kuris lėmė Didžiosios ekonominės krizės (Didžiosios depresijos) pradžią.
1932
m. JAV prezidentu išrinktas
Franklinas Ruzveltas
krizei sutramdyti pradėjo vykdyti
Naujojo kurso politiką
, pagal kurią buvo didinamas valdžios vaidmuo ekonomikoje. Ketvirto dešimtmečio viduryje įvykusi dulkių audra nuskurdino daugelį žemdirbių bendruomenių ir paskatino naują migracijos bangą šalies viduje.
JAV kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos kariai išsilaipina
Normandijoje
1944
m.
birželio 6
d. D-Dienos metu
Antrojo pasaulinio karo
pradžioje, kai
1939
m.
nacių Vokietija
ir
Sovietų Sąjunga
okupavo
Lenkiją
, Jungtinės Valstijos iš esmės išlaikė savo
neutralitetą
1941
m. kovą JAV savo sąjungininkėms, su Vokietija kariavusioms šalims, pagal
Lendlizo programą
pradėjo tiekti karinius techninius įrenginius, rėmė šias šalis pinigais.
1941
m.
gruodžio 7
d., po netikėtos
Japonijos
atakos Perl Harbore
, Jungtinės Valstijos įsitraukė į karą prieš
Ašies valstybes
. Dalyvavimas kare paspartino turto investicijas ir pagerino pramonės pajėgumą. Iš visų didžiųjų karo dalyvių, Jungtinės Valstijos buvo vienintelė valstybė, dėl karo tik tapusi turtingesnė, o kitos šalys dėl karo finansiškai labai nukentėjo.
21
Sąjungininkų konferencijos
Breton Vudse
ir
Jaltoje
nubrėžė naujus tarptautinių organizacijų sistemos kontūrus, pagal kuriuos Jungtinės Valstijos ir
Sovietų Sąjunga
atsidūrė pačiame pasaulio reikalų centre. Laimėjus karą
Europoje
1945
m.
San Franciske
buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje buvo pasirašyta
Jungtinių Tautų chartija
, įsigaliojusi po karo.
22
Jungtinės Valstijos, sukūrusios pirmuosius branduolinius ginklus,
1945
m. rugpjūčio mėnesį panaudojo juos Japonijos miestams
Hirošimai
ir
Nagasakiui
bombarduoti. Japonija pasidavė
1945
m.
rugsėjo 2
d., ir taip baigėsi
Antrasis pasaulinis karas
23
Šaltasis karas ir protesto politika
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Martinas Liuteris Kingas
sako kalbą „Aš turiu svajonę”,
1963
m.
Jungtinės Amerikos Valstijos ir
Sovietų Sąjunga
kovojo dėl įtakos sferų pasaulyje, dominuodamos
Europos
kariniuose reikaluose ir priklausydamos dviem skirtingiems kariniams blokams
NATO
(JAV) ir
Varšuvos sutarties organizacijai
(SSRS). JAV propagavo liberalią demokratiją ir
kapitalizmą
, Sovietų Sąjunga
komunizmą
ir centrinės valdžios kontroliuojamą
planinę ekonomiką
. Abi šalys palaikė diktatorių režimus ir dalyvavo vietiniuose karuose.
1950
1953
m. Amerikos pajėgos dalyvavo
Korėjos kare
prieš komunistines kinų jėgas.
Po
1961
m. Sovietų Sąjungos surengto pirmojo žmogaus pilotuojamo kosminio laivo paleidimo į kosmosą, Jungtinės Valstijos pasiryžo išlaipinti žmogų
Mėnulyje
. Šį tikslą amerikiečiai įgyvendino
1969
metais. Kilus tikram branduolinio karo su Sovietų Sąjungos pajėgomis
Kuboje
pavojui, JAV prezidentas
Džonas Kenedis
sugebėjo taikiai sureguliuoti įtemptą situaciją. Tuo metu prasidėjo ilgalaikis JAV ekonomikos augimas. Stiprėjantis pilietinių teisių judėjimas, kuriam vadovavo tokie afroamerikiečiai, kaip
Roza Parks
ir
Martinas Liuteris Kingas
, kovojo su
segregacija
ir diskriminacija. Po Kenedžio nužudymo
1963
m.,
Lyndono Džonsono
valdymo laikotarpiu,
1964
m. buvo išleisti pilietinių teisių ir
1965
m. balsavimo teisių aktai. Džonsonas ir jo įpėdinis
Ričardas Niksonas
išplėtė JAV dalyvavimą vietiniuose karuose pietryčių Azijoje, tai yra pradėjo nesėkmingą
Vietnamo karą
. Suaktyvėjo didelio masto kontrkultūrinis judėjimas, sukėlęs pasipriešinimą karui, juodaodžių nacionalizmą ir
seksualinę revoliuciją
Betė Friedan
Gloria Steinem
ir kitos moterys vadovavo naujai
feminizmo
bangai. Moterys siekė politinės, socialinės ir ekonominės lygybės.
Dėl
Votergeito skandalo
1974
m.
Ričardas Niksonas
tapo pirmuoju JAV prezidentu, atsistatydinusiu iš prezidento posto. Niksonas buvo kaltinamas trukdymu teisingumui ir piktnaudžiavimu prezidento galiomis. Už tai jam grėsė apkalta. Po prezidento atsistatydinimo, prezidento pareigas perėmė
viceprezidentas
Džeraldas Fordas
. Prezidento
Džimio Katerio
administracija, dirbusi 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, pasižymėjo
stagfliacija
ir
įkaitų krize Irane
Ronaldo Reigano
išrinkimas prezidentu
1980
m. skelbė apie pasikeitimus JAV politikoje. Dėl Reigano politikos labai pasikeitė šalies mokesčių ir išlaidų prioritetai. Reigano antroji kadencija žinoma dėl
Irano-Kontros skandalo
ir diplomatinių santykių su
Sovietų Sąjunga
pagerėjimo. Vėlesnis Sovietų Sąjungos žlugimas baigė
šaltąjį karą
Šiuolaikinė era
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pasaulio prekybos centras
2001
m.
rugsėjo 11
d. rytą
Lyderių vaidmuo, priimtas Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių
Jungtinių Tautų
sankcionuotuose
Persijos įlankos kare
, valdant
Džordžui Bušui vyresniajam
, ir
Jugoslavijos karuose
, valdant
Bilui Klintonui
, leido išsaugoti supervalstybės statusą. Ilgiausias ekonominis pakilimas šiuolaikinėje JAV istorijoje truko nuo
1991
m. kovo iki
2001
m. kovo. Šiuo laikotarpiu valdė
Klintono
administracija.
24
1998
m. civilinė byla ir sekso skandalas Klintoną privedė prie apkaltos, vis dėlto jis išsilaikė poste.
2000
metų prezidento rinkimų
rezultatas buvo vienas iš pačių lygiausių JAV istorijoje. Sprendimą dėl pergalės priėmė
JAV Aukščiausiasis teismas
Džordžas Bušas jaunesnysis
tapo naujuoju JAV prezidentu.
2001
m.
rugsėjo 11
d.
Al-Qaeda
teroristų pilotuojami užgrobti civilinių skrydžių lėktuvai rėžėsi į
Pasaulio prekybos centro
pastatus
Niujorke
ir
Pentagono
pastatą
Vašingtone
. Teroro išpuolių metu žuvo beveik trys tūkstančiai žmonių. Kaip atsaką į teroristų išpuolius, Bušo administracija pradėjo karą su
terorizmu
2001
m. pabaigoje Jungtinės Valstijos pradėjo invaziją į
Afganistaną
, nuvertė
Talibų režimą
ir sunaikino
Al-Qaeda
‘os treniruočių stovyklas. Talibų sukilėliai ir toliau kovoja partizaniniame kare.
2002
m. prezidento Bušo administracija, remdamasi prieštaringomis priežastimis, tarptautinę bendruomenę pradėjo raginti
Irake
nuversti
Sadamo Huseino
režimą.
25
Neturėdamas
NATO
paramos ar aiškaus
JTO
mandato karinei intervencijai, prezidentas
Bušas
suorganizavo sąjungininkų koaliciją, kurios pajėgos
2003
metais į Iraką įvedė savo pajėgas. Koalicija nuvertė diktatorių ir buvusį JAV sąjungininką
Sadamą Huseiną
. Tarptautinės amnestijos organizacija (
angl. Amnesty International
) apkaltino Jungtines Valstijas žmogaus teisių pažeidimais, įvykdytais kovoje su terorizmu, įskaitant ir pažeidimus
Irako kare
26
2005
metais
uraganas Katrina
padarė daug nuostolių JAV teritorijoms, skalaujamoms ir
Meksikos įlankos
, ir nusiaubė
Naująjį Orleaną
2008
metų
lapkričio 4
dieną
pasaulinės ekonominės recesijos metu
JAV prezidentu buvo išrinktas
Barakas Obama
, pirmasis afroamerikiečių kilmės asmuo išrinktas į šį postą.
2016 metais į JAV prezidento
postą buvo išrinktas verslininkas,
respublikonų partijos
kandidatas
Donald Trump
. Jis laimėjo prieš
demokratų partijos
kandidatę
Hillary Clinton
, kuriai apklausos prognozavo pergalę. Trumpo prezidentavimo metu kilo pasaulinė
COVID-19 pandemija
, ir jos sąlygota 2020 metų ekonominė recesija, kurios mastas buvo netgi didesnis nei
2007–2008 m. finansų krizės
27
21 a. amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje šalis tapo dar labiau susiskaldžiusi dėl įvairių socialinių problemų, sukėlusių įvairias diskusijas ir protestus.
2020
metais po George Floyd nužudymo didžiuosiuose šalies miestuose kilo masiniai neramumai dėl policijos naudojamų brutalių taktikų ir vis dar gyvuojančio institucinio rasizmo.
28
Visoje šalyje padažnėjusios masinės žudynės panaudojant šaunamuosius ginklus taip pat prisidėjo prie visuomenėje tvyrančių įtampų.
29
2021
m.
sausio 6
dieną kadenciją baigiančio prezidento Trumpo rėmėjai užpuolė
JAV Kapitolijų
, kuriame yra įsikūręs
JAV Kongresas
, ir nesėkmingai bandė sutrukdyti
JAV rinkikų kolegijos
balsų skaičiavimo procedūrą, ir
Joe Biden
pergalės
2020 metų JAV prezidento rinkimuose
patvirtinimą.
30
2022
metais
JAV Aukščiausiajam teismui
priėmus sprendimą, kuriuo buvo atmesta prieš tai galiojusi konstitucinė doktrina, įtvirtinusi konstitucinę teisę į abortą, visoje šalyje kilo dar viena protestų banga.
31
Tačiau nepaisant visų šių susiskaldymų šalis išliko vieninga
Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą
akivaizdoje, politikams iš įvairių politinių partijų palaikant ginkluotės
Ukrainai
tiekimą, ir Amerikos kompanijoms nutraukiant savo veiklą tiek
Rusijoje
, tiek
Baltarusijoje
32
Politinė sistema
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Vakarinė
Jungtinių Valstijų Kapitolijaus
, kuriame renkasi
Kongresas
, pusė
Jungtinės Amerikos Valstijos yra seniausia pasaulyje egzistuojanti
federacija
. Tai konstitucinė respublika, kurioje dominuoja daugumos valdymas, tačiau mažumos teises gina įstatymas.
33
Valstybė iš esmės yra sudaryta laikantis atstovaujamosios demokratijos principų, nors JAV piliečiai, gyvenantys ne JAV teritorijoje negali balsuoti už federalinius pareigūnus.
34
Patikrinimų ir atsvaros sistema, apibrėžta aukščiausiame šalies teisiniame dokumente
JAV konstitucijoje
, kontroliuoja federalinę valdžią. Pagal Amerikos federalinę sistemą, piliečiai paprastai yra pavaldūs trims valdžios lygiams: federalinei, valstijos ir vietinei valdžiai. Vietinės valdžios pareigos dažniausiai yra padalinamos apygardos valdžiai ir miestų savivaldoms. Dauguma atveju, vykdomosios ir leidžiamosios valdžios pareigūnai yra renkami apygardoje gyvenančių piliečių daugumos balsais. Federaliniame lygyje nėra proporcinio atstovavimo sistemos, o dar žemesniuose lygiuose ši sistema yra labai reta. Federaliniame ir valstijų lygmenyje teisėjų ir aukštų pareigūnų kandidatūras paprastai iškelia įstatymų vykdomosios institucijos, o įstatymų vykdomieji organai sprendžia, ar pritarti, ar atmesti pateiktą
kandidatūrą. Tačiau keletas valstijų teisėjų ir pareigūnų vis dėlto yra renkami piliečių.
Pietinis
Baltųjų Rūmų
fasadas.
JAV prezidento
namai ir darbo vieta.
Federalinė valdžia yra sudaryta iš trijų šakų:
Įstatymų leidžiamoji valdžia
. Sudaryta iš Kongreso, turinčio dvejus Rūmus:
JAV Senatą
ir
JAV Atstovų Rūmus
. Ši valdžios šaka leidžia įstatymus, skelbia karą, ratifikuoja sutartis, kontroliuoja valstybės biudžetą, turi teisę apkaltos būdu iš posto pašalinti pareigas einantį valdžios atstovą.
Įstatymų vykdomoji valdžia
JAV prezidentas
yra vyriausias JAV ginkluotųjų pajėgų vadas. Šis pareigūnas gali vetuoti įstatymų projektus, kol šie neįsigaliojo. Jis taip pat skiria savo kabineto narius ir kitus pareigūnus, administruojančius ir priverčiančius vykdyti federalinius įstatymus ir politiką.
Teisminė valdžia
JAV Aukščiausiasis teismas
ir žemesnieji federaliniai tesimai, kurių teisėjai yra paskiriami prezidento, pritarus JAV Senatui. Šios valdžios pareigūnai išaiškina įstatymus arba panaikina tuos, kurie prieštarauja
konstitucijai
Vakarinė JAV Aukščiausiojo teismo pastato dalis
JAV Atstovų Rūmuose
dirba 435 nariai. Kiekvienas narys atstovauja savo kongresinę apygardą. JAV Atstovų Rūmų nariai yra renkami dvejiems metams. Rūmų vietos yra proporcingai paskirstomos valstijoms, remiantis valstijų gyventojų skaičiumi. Vienas toks paskirstymas galioja 10 metų. Po dešimties metų vietų skaičius valstijoms yra nustatomas, remiantis naujausiais valstijų gyventojų skaičiaus duomenimis. Pagal
2000
m. skaičiavimą, 7 valstijos turi po vieną vietą JAV Atstovų Rūmuose, o Kalifornija, daugiausiai gyventojų turinti valstija, turi 53 vietas.
Jungtinių Valstijų Senate
dirba 100 narių, po du iš kiekvienos valstijos. Senatoriai yra renkami šešerių metų kadencijai.
JAV prezidentas
yra renkamas ketveriems metams. Žmogus negali būti išrinktas prezidentu daugiau nei du kartus. Prezidentas yra renkamas netiesioginiu balsavimu. JAV prezidentas yra renkamas, naudojantis netiesiogine
rinkikų kolegijos sistema
, pagal kurią lemiami rinkėjų balsai yra paskirstomi proporcingai su rinkikų kolegijos balsais. JAV Aukščiausiajam teismui vadovauja
Vyriausiasis Aukščiausiojo teismo teisėjas
. Aukščiausiąjį teismą sudaro 9 nariai, renkami iki gyvos galvos. Valstijų valdžios institucijos yra sudaromos panašiu principu kaip ir federalinė valdžia, išskyrus
Nebraskos valstiją
, kurios įstatymų leidžiamoji institucija turi tik vienerius rūmus. Valstijų gubernatoriai yra renkami tiesioginiu balsavimu.
Tiek valstijų, tiek federalinės valdžios išleisti įstatymai yra peržiūrimi. Bet kurį įstatymą, išleistą, pažeidžiant JAV konstituciją, JAV Aukščiausiasis teismas anuliuoja. Originalus JAV konstitucijos tekstas nustato federalinės valdžios struktūrą ir funkcijas. Konstitucijoje taip pat yra nustatytas federalinės valdžios santykis su atskira valstija. Pirmajame JAV konstitucijos straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę būti pristatytas į teismą, kad būtų išsiaiškintas žmogaus suėmimo teisėtumas. Trečiasis JAV konstitucijos straipsnis baudžiamosiose bylose kiekvienam žmogui garantuoja teisę į prisiekusiųjų teismą. Norint priimti JAV konstitucijos pataisas, reikalingas trijų ketvirtadalių valstijų pritarimas.
JAV konstitucija
buvo taisyta 27 kartus. Pirmosios dešimt pataisų, kurios sudaro
Teisių bilį
, ir 14-oji JAV konstitucijos pataisa sudaro Jungtinių Valstijų žmogaus teisių pagrindą.
Partijos, ideologija ir politika
redaguoti
redaguoti vikitekstą
2009
m.
sausio 20
d.
Barakas Obama
prisaikdinamas į prezidentus
Beveik visą Jungtinių Valstijų egzistavimo laikotarpį šalyje veikė dvipartinė sistema. Visų lygių renkamiems (neskiriamiems) pareigūnams išrinkti atskirose valstijose rengiami pirminiai rinkimai, juose iš didžiųjų partijų išrenkami visuotinių rinkimų kandidatai. Nuo
1856
m. visuotinių rinkimų šalyje dominavo dvi didžiosios partijos:
JAV demokratų partija
, įkurta
1824
m., ir
JAV respublikonų partija
, įkurta
1854
metais. Po pilietinio karo, nuo 1912
m., vienintelis kitos
Progresinės partijos
– kandidatas į prezidentus
Teodoras Ruzveltas
surinko 20
% rinkėjų balsų.
Jungtinių Valstijų politinėje kultūroje
Respublikonų partija
laikoma centro dešiniosios arba konservatyviosios pakraipos, o
demokratų partija
laikoma centro kairiosios arba liberalios pakraipos partija. Šiaurės rytų, vakarų pakrantės ir prie
Didžiųjų ežerų
esančios valstijos vadinamos „Mėlynosiomis valstijomis“. Dauguma šiose teritorijose gyvenančių žmonių yra gan liberalių pažiūrų, todėl demokratai čia turi didžiausią palaikymą. „Raudonosiomis valstijomis“ vadinamos pietinės valstijos ir teritorijos, esančios
Didžiosiose lygumose
ir netoli
Uolinių kalnų
. Šių teritorijų gyventojai laikosi gan konservatyvių pažiūrų ir dažniau balsuoja už respublikonus.
Užsienio politika
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindiniai straipsniai –
Jungtinių Amerikos valstijų užsienio politika
ir
Jungtinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos santykiai
Jungtinės Karalystės premjeras
Deividas Kameronas
ir
JAV prezidentas
Barakas Obama
Jungtinės Amerikos Valstijos yra įtakinga ekonominiu, politiniu ir kariniu atžvilgiais pasaulio valstybė. Šalis yra nuolatinė
Jungtinių Tautų Saugumo tarybos
narė. Pagrindinė
Jungtinių Tautų organizacijos
būstinė įsikūrusi
Niujorke
. Beveik visos pasaulio valstybės turi savo ambasadas
Vašingtone
ir daugybę konsulatų visoje šalies teritorijoje. Taip pat beveik visose pasaulio valstybėse įsikūrusios JAV diplomatinės atstovybės. Tačiau
Iranas
Šiaurės Korėja
Butanas
Sudanas
ir
Kinijos Respublika (Taivanas)
nėra užmezgę jokių oficialių diplomatinių santykių su Jungtinėmis Valstijomis.
JAV turi ypatingus santykius su
Jungtine Karalyste
ir stiprius ryšius su
Kanada
Australija
Naująja Zelandija
Japonija
Izraeliu
ir karinio bloko
NATO
narėmis. Šalis artimai bendradarbiauja su savo kaimynėmis. JAV aktyviai dalyvauja
Amerikos Valstybių organizacijos
veikloje. Šalis su kitomis valstybėmis sudariusi daug laisvosios prekybos sutarčių, pavyzdžiui, trišalę
Šiaurės Amerikos laisvos prekybos sutartį
su
Kanada
ir
Meksika
2005
m. oficialiai plėtros pagalbai finansuoti Jungtinės Valstijos išleido daugiausia pasaulyje
– 25 milijardus
JAV dolerių
. Tačiau tais pačiais metais JAV vyriausybė prie
bendrųjų nacionalinių pajamų
dydžio augimo prisidėjo vos 0,22 procento, tad pagal šį rodiklį šalis užėmė 20-ąją vietą tarp 22-iejų valstybių. Nevyriausybiniai šaltiniai, pavyzdžiui, privatūs fondai, korporacijos, švietimo ir religinės institucijos prie nacionalinio pajamų augimo prisidėjo 96 milijardais JAV dolerių. Iš viso Jungtinių Valstijų
bendrosios nacionalinės pajamos
sudaro 123 milijardus JAV dolerių (daugiausia pasaulyje). Pagal procentinį bendrųjų nacionalinių pajamų rodiklį valstybė užima 7-ąją vietą pasaulyje.
35
JAV tapo svarbiausia
Ukrainos
sąjungininke po to, kai
Rusija
2014 m. aneksavo Krymą
, ir
2022 m. įsiveržė į Ukrainos teritoriją
36
Per pastarąjį dešimtmetį dėl glaudžios užsienio politikos su
Taivanu
suprastėjo JAV santykiai su
Kinija
37
38
39
Administracinis suskirstymas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinės Valstijos yra federacinė penkiasdešimties valstijų sąjunga. Trylika dabartinių valstijų yra trylikos kolonijų, sukilusių prieš
Britanijos
valdymą, įpėdinės. Daugelis kitų valstijų buvo sudarytos iš teritorijų, gautų po karo arba įsigytų JAV vyriausybės.
Vermontas
Teksasas
ir
Havajai
yra išimtys
– prieš jų prijungimą kiekviena šių teritorijų buvo nepriklausomos respublikos. Kitos išimtys
– valstijos, susidariusios iš pirmųjų trylikos kolonijų teritorijų. Ankstyvajame JAV istorijos etape tokiu būdu susidarė 3 valstijos:
Kentukis
(iš
Virdžinijos
),
Tenesis
(iš
Šiaurės Karolinos
) ir
Meinas
(iš
Masačiusetso
).
JAV pilietinio karo metu
nuo
Virdžinijos
atsiskyrė
Vakarų Virdžinija
. Vėliausiai,
1959
m.
rugpjūčio 21
d. valstijos statusą gavo
Havajai
. Valstijos neturi teisės pasitraukti iš sąjungos.
Valstijos sudaro didžiąją Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijos dalį. Dvi kitos teritorijos
– Kolumbijos apygarda (federalinė apygarda, kurioje yra šalies sostinė
Vašingtonas
) ir
Palmyros atolas
(negyvenama, bet JAV priklausanti teritorija
Ramiajame vandenyne
), yra laikomos neatskiriamomis šalies dalimis. Jungtinėms Valstijoms taip pat priklauso penkios pagrindinės užjūrio teritorijos:
Puerto Rikas
ir
Mergelių salos
Karibų jūroje
),
Amerikos Samoa
Guamas
Šiaurės Marianų salos
Ramiajame vandenyne
). Gimusieji minėtose teritorijose (išskyrus
Amerikos Samoa
) turi JAV pilietybę.
JAV valstijos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
JAV valstijos
JAV valstijos:
Aidahas
Boisis
Ajova
Di Moinas
Alabama
Montgomeris
Aliaska
Džunas
Arizona
Finiksas
Arkanzasas
Litl Rokas
Delaveras
Doveris
Džordžija
Atlanta
Florida
Talahasis
Havajai
Honolulu
Ilinojus
Springfildas
Indiana
Indianapolis
Juta
Solt Leik Sitis
Kalifornija
Sakramentas
Kanzasas
Topeka
Kentukis
Frankfortas
Kolumbijos apygarda
Vašingtonas
Koloradas
Denveris
Konektikutas
Hartfordas
Luiziana
Baton Ružas
Masačusetsas
Bostonas
Meinas
Ogasta
Merilandas
Anapolis
Mičiganas
Lansingas
Minesota
Sent Polas
Misisipė
Džeksonas
Misūris
Džeferson Sitis
Montana
Helena
Naujasis Džersis
Trentonas
Naujasis Hampšyras
Konkordas
Naujoji Meksika
Santa Fė
Nebraska
Linkolnas
Nevada
Karson Sitis
Niujorkas
Olbanis
Ohajas
Kolumbas
Oklahoma
Oklahoma Sitis
Oregonas
Salemas
Pensilvanija
Harisburgas
Pietų Dakota
Piras
Pietų Karolina
Kolumbija
Rod Ailandas
Providensas
Šiaurės Dakota
Bismarkas
Šiaurės Karolina
Rolis
Teksasas
Ostinas
Tenesis
Našvilis
Vajomingas
Šajenas
Vakarų Virdžinija
Čarlstonas
Vašingtonas
Olimpija
Vermontas
Montpiljeris
Virdžinija
Ričmondas
Viskonsinas
Madisonas
Užjūrio ir kitos teritorijos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
JAV teritorijos
Palmyros atolas
Puerto Rikas
San Chuanas
Mergelių salos
Šarlotė Amalija
Amerikos Samoa
Pago Pago
Guamas
Aganija
Šiaurės Marianų salos
Saipanas
Regionai
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinių Valstijų regionai Šiaurės Amerikos žemyne
Jungtinės Amerikos Valstijos skirstomos į 9 regionus:
Ramiojo vandenyno (
angl.
Pacific
– Aliaska, Havajai, Kalifornija, Oregonas, Vašingtonas;
Kalnų (
angl.
Mountains
– Aidahas, Arizona, Juta, Koloradas, Montana, Naujoji Meksika, Nevada, Vajomingas;
Pietvakarių (
angl.
Southwest
– Arkanzasas, Luiziana, Oklahoma, Teksasas;
Šiaurės vakarų (
angl.
Northwest
– Ajova, Kanzasas, Minesota, Misūris, Nebraska, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota;
Pietryčių (
angl.
Southeast
– Alabama, Kentukis, Misisipė, Tenesis;
Šiaurės rytų (
angl.
Northeast
– Ilinojus, Indiana, Mičiganas, Ohajas, Viskonsinas;
Pietų Atlanto (
angl.
South Atlantic
– Delaveras, Džordžija, Florida, Kolumbijos apygarda, Merilandas, Pietų Karolina, Šiaurės Karolina, Vakarų Virdžinija, Virdžinija;
Vidurio Atlanto (
angl.
Middle Atlantic
– Niujorkas, Naujasis Džersis, Pensilvanija;
Naujosios Anglijos (
angl.
New England
– Konektikutas, Masačusetsas, Meinas, Naujasis Hampšyras, Rod Ailandas, Vermontas.
Geografija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Palydovinė nuotrauka, rodanti vientisosios JAV
topografiją
JAV turi sausumos sieną su Kanada (8 895
km, iš kurių 2 477
km yra siena tarp Aliaskos ir Kanados) ir Meksika (3 326 km). Valstybę skalauja du vandenynai
Atlanto
ir
Ramusis
. Bendras pakrantės ilgis sudaro 19 924
km.
Bendras JAV plotas yra 9 826 630
km².
Aliaska
Kanados
atskirta nuo vientisosios JAV, yra didžiausia JAV valstija (jos plotą sudaro 1,717 milijono km²).
Havajai
, kuriuos sudaro salynas centriniame
Ramiojo vandenyno
regione, yra šiek tiek daugiau nei 29 311
km² ploto.
40
Po
Rusijos
ir
Kanados
, Jungtinės Valstijos, nedaug lenkiančios
Kiniją
, yra 3 didžiausia pagal plotą pasaulio valstybė.
41
Reljefas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Tetonų grandinė
Uolinių kalnų
dalis
Atlanto vandenyno pakrantės lyguma tęsiasi tolyn į žemyno gilumą iki lapuočių miškų ir
Pjemonto
aukštumų.
Apalačių kalnai
atskiria rytų pakrantę nuo
Didžiųjų ežerų
ir
Didžiųjų
ir Centrinių lygumų.
Misisipės
ir
Misūrio
upės, sudarančios ketvirtą pagal ilgį upių sistemą pasaulyje, teka iš šiaurės į pietus per šalies centrinę dalį. Lygios ir derlingos
Didžiųjų lygumų
prerijos
driekiasi į vakarus iki pietryčių aukštumų regiono.
Uoliniai kalnai
, esantys
Didžiųjų lygumų
vakariniame pakraštyje, driekiasi iš šiaurės į pietus ir
Kolorado valstijoje
pasiekia didesnį nei 4 300 metrų aukštį. Toliau į vakarus driekiasi uolingas
Didysis Baseinas
ir dykumos, pavyzdžiui,
Mohavė
Siera Nevados
ir
Kaskadinių kalnų
grandinės tęsiasi netoli
Ramiojo vandenyno
pakrantės.
Aliaskoje
esantis aukščiausias šalyje
Makinlio kalnas
yra 6194 metrų aukščio. Aktyvūs ugnikalniai būdingi Aliaskos
Aleksandro
ir
Aleutų
saloms.
Havajai
sudaryti iš vulkaninės kilmės salų.
42
Baltagalvis erelis
, nacionalinis Jungtinių Valstijų paukštis nuo
1782
m.
Klimatas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinėse Valstijose, išsiskiriančiomis savo dydžiu ir geografine įvairove, yra keletas klimato juostų. Į rytus nuo 100-ajame meridiane esančių šiaurinių teritorijų vyrauja drėgnas
žemyninis klimatas
. Pietinei
Floridos
valstijos daliai bei
Havajams
būdingas
tropinis klimatas
Didžiosios lygumos
, besidriekiančios į vakarus nuo 100-ojo meridiano, pasižymi pusiau sausu klimatu. Daugumai kalnų, esančių šalies vakaruose, būdingas
alpinis klimatas
. Didžiajame Baseine klimatas sausas.
Kalifornijos
pakrantei būdingas subtropinis Viduržemio tipo klimatas, o
Oregonui
Vašingtonui
ir pietų
Aliaskai
jūrinis klimatas
. Pastarajai valstijai būdingesnis subarktinis ir arktinis klimatas. Ekstremalios oro sąlygos šalyje pasitaiko gan dažnai. Valstijose, kurias skalauja
Meksikos įlanka
, dažnai pasitaiko uraganų. Daugiausia
tornadų
pasaulyje pasitaiko būtent JAV, dažniausiai vidurio vakaruose esančioje
Tornadų alėjoje
43
Flora ir fauna
redaguoti
redaguoti vikitekstą
JAV ekologija yra labai įvairi: vientisoje šalies dalyje ir Aliaskoje užfiksuota apie 17 000
induočių augalų rūšių
, Havajuose atrasta per 1 800
gaubtasėklių augalų
rūšių, kurių iš jų galima rasti ir žemyninėje šalies dalyje.
44
Jungtinėse Valstijose gyvena daugiau nei 400 žinduolių, 750 paukščių ir 500 roplių bei amfibijų rūšių.
45
Yra aprašyta 91 000 šalyje gyvenančių vabzdžių rūšių.
46
1973 metų Nykstančių rūšių aktas saugo nykstančius gyvūnus ir jų gyvenamąsias vietas. Saugojimu rūpinasi
Jungtinių Valstijų Žuvų ir Laukinės gamtos tarnyba
. Šalyje yra 58
nacionaliniai parkai
ir šimtai kitų federalinės valdžios prižiūrimų parkų, miškų ir dykumų teritorijų.
47
Iš viso šalies valdžiai priklauso 28,8
% šalies žemių.
48
Dauguma šių žemių saugomos, o dalis naudojamos naftos ir gamtinių dujų išgavimui, naudingųjų iškasenų kasybai, miško ruošai, galvijų auginimui; 2,4
% žemių naudojamos kariniams tikslams.
48
Ekonomika
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika
Ekonominiai rodikliai
Nedarbas
9,5
2009 birželis
49
BVP
augimas
−5,5
2009 1 ketvirtis
(1,1
2008
50
Plataus vartojimo prekių kainų indekso infliacija
−1,4
2008 birželis
– 2009 birželis
51
Valstybės skola
$22.013 trilijonų
2019 m. vasario 11 d.,
52
Skurdas
12,5
2007
53
Jungtinėse Amerikos Valstijose vyrauja mišri
kapitalistinė
ekonomika, kurią nuolat gyvina gausūs
gamtiniai ištekliai
, gerai išvystyta
infrastruktūra
ir aukštas produktyvumas.
54
Pasak
Tarptautinio Valiutos fondo
, Jungtinių Valstijų
bendrasis vidaus produktas
, siekiantis 14,3 trilijonus JAV dolerių, sudaro 23
% bendro pasaulinio produkto (rinkos valiutos kurso atžvilgiu).
55
2007
metais didžiausias pasaulyje Jungtinių Valstijų
BVP
buvo vos 4
% mažesnis už
Europos Sąjungos
BVP
perkamosios galios pariteto
atžvilgiu.
56
Šalis pasaulyje užima septynioliktą vietą pagal nominalų BVP vienam žmogui ir šeštą vietą pagal
bendrąjį vidaus produktą
vienam žmogui perkamosios galios atžvilgiu.
55
Jungtinės Valstijos
importuoja
daugiausia prekių pasaulyje, be to, šalis yra trečia didžiausia pasaulyje prekių
eksportuotoja
, nors eksporto mastas vienam žmogui gan žemas.
Kanada
Kinija
Meksika
Japonija
ir
Vokietija
yra svarbiausia Jungtinių Valstijų prekybiniai partneriai.
57
Svarbiausio Jungtinių Valstijų importo prekės
– elektros prietaisai, o eksporto
– transporto priemonės.
58
Jungtinės Valstijos užima aukščiausią vietą bendrame pasaulinės
konkurencijos
ataskaitos reitinge.
59
2007
m. gruodžio mėnesį, po daugiau nei šešerius metus trukusios JAV ekonomikos bumo, šalis patyrė ekonominį nuosmukį.
60
Apskaičiuota, kad
2009
m. Jungtinių Valstijų privatus sektorius sudarys 55,3
% visos ekonomikos, federalinės valdžios veikla
– 24,1
%, o valstijų ir vietinės valdžios veikla likusius 20,6 procentus.
61
Jungtinių Valstijų poindustrinis ekonomikos paslaugų sektorius prie šalies
BVP
augimo prisideda 67,8 procento.
62
Pagal bendrąsias verslo įplaukas dominuojančia Jungtinių Valstijų verslo sritimi laikoma didmeninė ir mažmeninė prekyba, o pagal grynąsias pajamas
– finansai ir draudimas.
63
Jungtinės Valstijos išlieka industriškai galinga valstybe, kurioje dominuoja chemijos pramonė.
64
Jungtinės Valstijos yra trečia pagal dydį
naftos
išgavėja pasaulyje ir didžiausia pasaulyje šio gamtinio produkto importuotoja.
65
Šalis yra didžiausia pasaulyje
elektros
ir
branduolinės energijos
, skystųjų
gamtinių dujų
sieros
, fosfatų ir druskos gamintoja. Šalies žemės ūkis sudaro šiek tiek mažiau nei 1 procentą šalies
bendrojo vidaus produkto
62
tačiau nepaisant to, JAV išlieka dominuojančia pasaulyje kukurūzų
66
ir sojų pupelių
67
gamintoja.
Niujorko fondų birža
pagal
JAV dolerių
sumą yra didžiausia pasaulyje.
68
Coca-Cola
ir
McDonald's
yra du labiausiai pripažinti
prekiniai ženklai
pasaulyje.
69
Niujorko fondų birža
, Wall Street‘e
2005
m. 155 milijonų žmonių Jungtinėse Valstijose turėjo apmokamą darbą. 80
% darbuotojų turėjo viso etato darbą.
70
Dauguma
– 79
% žmonių – dirbo paslaugų sektoriuje.
41
Sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos sektoriai, kuriuose dirba apie 15,5 milijonų žmonių, yra pagrindinės šalies darbo sferos.
71
Apie 12 procentų šalies darbuotojų priklauso
profesinėms sąjungoms
Vakarų Europoje
– 30
%).
72
Pasaulio bankas
vertina Jungtines Valstijas kaip šalį, kurioje lengviausia darbą rasti ir iš jo atleisti.
73
1973
2003
m. vidutinis amerikiečio mėnesinis darbo vidurkis buvo 199 valandos.
74
Iš dalies dėl šios priežasties Jungtinių Valstijų darbo produktyvumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau dabar JAV nebepirmauja darbo produktyvumo per valandą atžvilgiu (JAV pirmavo
XX amžiaus
6-10 dešimtmečiuose). Šiuo atžvilgiu Jungtines Valstijas dabar lenkia darbuotojai iš
Norvegijos
Prancūzijos
Belgijos
ir
Liuksemburgo
75
Palyginti su
Europa
, Jungtinių Valstijų nuosavybės ir korporaciniai
pajamų mokesčio
rodikliai yra didesni, o darbo, ypač vartojimo mokesčių, rodikliai žemesni.
76
Pajamos ir žmogaus socialinė raida
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagal Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuro duomenis,
2007
m. vieno JAV namų ūkio pajamų mediana (neatskaičius mokesčių) siekė 50 233 JAV dolerius. Mediana svyravo 68 080 JAV dolerių
Merilendo valstijoje
iki 36 338 JAV dolerių
Misisipėje
53
Remiantis
perkamosios galios pariteto
valiutų kursų rodikliais, Jungtinių Valstijų bendroji mediana iš visų išsivysčiusių šalių yra aukščiausia. Po to, kai XX amžiaus viduryje JAV ekonomika smarkiai smuko, skurdo rodikliai pradėjo stabilizuotis tik nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios. Nuo to laiko kasmet žemiau skurdo ribos atsiduria 11-15
% amerikiečių. Apskaičiuota, kad 58,5
% 25-75 metų amžiaus amerikiečių nors metus gyvena skurde.
77
78
2007
metais skurde gyveno 37,3 milijono amerikiečių.
53
Gerovės padėtis Jungtinėse Valstijoje iš visų išsivysčiusių pasaulio šalių yra pati prasčiausia, mat Jungtinių Valstijų valdžia vargšais rūpinasi mažiau nei kitos
Vakarų šalys
79
80
Jungtinėse Valstijose daug daroma, norint sumažinti skurstančių senų žmonių skaičių,
81
tačiau jaunimas gauna palyginti mažai pagalbos.
82
2007
m.
UNICEF
vaikų gerovės tyrimo ataskaitoje industrializuotų valstybių sąraše Jungtinės Valstijos užėmė 20-ąją vietą (iš 21 šalies).
83
Nepaisant aukšto produktyvumo lygio, mažo
nedarbingumo
ir žemos
infliacijos
, pajamų augimas nuo
1980
-ųjų metų buvo žymiai lėtesnis nei praeituose dešimtmečiuose. Toks sulėtėjimas dažnai lydimas padidėjusio ekonominio nesaugumo.
1947
1979
m. grynųjų pajamų mediana išaugo beveik 80
% visoms visuomenės grupėms. Vargingiau gyvenančių amerikiečių pajamos augo greičiau nei turtingųjų.
84
85
Namų ūkio pajamų mediana visoms visuomenės klasėms augo nuo
1980
metų.
86
Daugiausia tai vyko dėl namų ūkių, kuriuose uždirba du žmonės, dėl lyčių atotrūkio išnykimo ir ilgesnių darbo valandų, tačiau ekonomikos augimas buvo lėtesnis.
79
84
87
Turtas, toks kaip pajamos, yra labai sutelktas
– 10
% šalies gyventojų sudarantiems turtingiems žmonėms priklauso 69,8
% šalies namų ūkių pajamų. Tarp išsivysčiusių šalių tai antra pagal dydį dalis.
88
89
Mokslas ir technologijos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Astronautas
Bazas Oldrinas
pirmojo žmogaus nusileidimo
mėnulyje
metu,
1969
m.
Nuo XIX a. antrosios pusės Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja mokslinių tyrimų ir technologinių naujovių srityse.
1876
m.
Aleksandrui Grahamui Belui
buvo suteiktas pirmasis Jungtinėse Valstijose
patentas
telefonui
Tomo Edisono
laboratorijoje buvo sukurtas
gramofonas
, pirmoji ilgalaikė
elektros lemputė
ir pirmoji perspektyvi filmavimo kamera. Nikola Tesla buvo pirmasis atradęs
kintamąją elektros srovę
. Tesla išrado
radiją
ir kintamosios elektros srovės energijos varomą variklį.
XX amžiaus
pradžioje
Ransomo Oldso
ir
Henrio Fordo
automobilių kompanijos išpopuliarino konvejerių liniją.
1903
m.
broliai Raitai
įvykdė pirmąją ilgalaikį sunkesnio už orą pilotuojamo motorinio lėktuvo skrydį.
90
XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje į Vokietijos valdžią iškilus
naciams
, daugelis
Europos
mokslininkų, tarp jų ir
Albertas Einšteinas
ir
Enrikas Fermis
, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas.
Antrojo pasaulinio karo metu
pagal
Manheteno projektą
buvo sukurti
branduoliniai ginklai
, pradėję branduolinę erą.
Kosminės lenktynės
su
Sovietų Sąjunga
paspartino progresą raketinės technikos,
medžiagotyros
ir kompiuterių srityse. Jungtinės Valstijos daugiausia prisidėjo prie
Arpanet
‘o ir jo įpėdinio
interneto
– tobulinimo. Šiandien privatus sektorius finansuoja daugumą mokslinių tyrimų ir plėtros programų.
91
Jungtinės Valstijos pirmauja pasaulyje pagal mokslinių tyrimų pranešimų ir žurnalų skaičių.
92
Amerikiečiai turi daugiausia pasaulyje plataus vartojimo technologinių prekių.
93
Beveik pusė JAV namų ūkių turi prieigą prie greitaeigio
interneto
94
Jungtinės Valstijos yra pagrindinė
genetiškai modifikuoto maisto
gamintoja. Daugiau nei pusė pasaulio laukų, kuriuose auginamas biotechnologinis derlius, yra Jungtinėse Valstijose.
95
Transportas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Valstijas jungianti magistralių sistema, kurios ilgis
– 75 440
km (46 876 mylios)
96
2003
m. Jungtinėse Valstijose buvo 759 automobiliai tūkstančiui amerikiečių, o
Europos Sąjungoje
2004
metais tūkstančiui gyventojų teko 472 automobiliai.
97
40 procentų asmeninių transporto priemonių sudaro furgonai, universaliosios mašinos ir lengvieji sunkvežimiai.
98
Apskaičiuota, kad vienas suaugęs amerikietis per dieną vidutiniškai kelyje praleidžia 55 minutes ir nuvažiuoja 47 kilometrus (29 mylias).
99
JAV tarpmiestinė geležinkelių sistema palyginti nepopuliari.
100
Tik 9 procentai amerikiečių darbo kelionėms naudojasi viešuoju transportu (
Europoje
– 38,8
%).
101
Dviračių naudojimas šalyje minimalus, žymiai atsilieka nuo Europos lygio.
102
Civilinių oro linijų pramonė yra visiškai privatizuota, nors dauguma didžiųjų oro uostų yra viešo naudojimo. Keturios pagal keleivių skaičių didžiausios oro linijos, o iš jų populiariausios
Pietvakarių oro linijos
, yra Jungtinėse Valstijose.
103
Šešiolika iš trisdešimties užimčiausių keleivinių oro uostų yra Jungtinėse Valstijose.
104
Energija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinių Valstijų energijos rinka sunaudoja 29 000 teravatvalandžių energijos per metus. Naudojant energiją, kiekvienam žmogui tenka 7,8 tonos naftos per metus (
Vokietijoje
4,2 tonos,
Kanadoje
8,3 tonos).
2005
metais 40
% šalies energijos buvo išgauta iš
naftos
, 23
% iš
anglies
, 22
% iš
gamtinių dujų
. Likusi energijos dalis buvo gaunama iš
branduolinės energijos
ir
atsinaujinančių energijos šaltinių
105
Jungtinėse Valstijose sunaudojama daugiausia naftos.
106
Šalyje ištisus dešimtmečius branduolinė energija, palyginti su kitomis išsivysčiusiomis šalimis, nevaidino didelio vaidmens.
2007
m. buvo įregistruoti keletas prašymų naujoms
branduolinės energijos jėgainėms
statyti.
107
Gyventojai
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Didžiausios gyventojų grupės pagal kilmę, 2000 m.
Dėl didelio masto imigracijos JAV esama daug įvairių etninių grupių ir kultūrų atstovų.
108
Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biuras
yra apskaičiavęs, kad šalyje gyvena 306 759 000 žmonių
109
, įskaitant ir 11,2 milijono nelegalių imigrantų.
110
Jungtinės Valstijos yra trečia didžiausia pagal gyventojų skaičių pasaulio valstybė, šiuo atžvilgiu nusileidžianti tik
Kinijai
ir
Indijai
. Šalies gyventojų augimo rodiklis siekia 0,89 procento,
41
Europoje
šis rodiklis tesiekia 0,16 procento.
111
Jungtinėse Valstijose tūkstančiui žmonių tenka 14,16 naujagimio. Toks gimstamumas yra 30 procentų mažesnis už pasaulio vidurkį, tačiau aukštesnis už visų Europos valstybių (išskyrus
Airiją
ir
Albaniją
) gimstamumo vidurkį.
112
2008
-aisiais biudžetiniais metais 1,1 milijono imigrantų gavo leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.
113
Jau daugiau nei du dešimtmečius daugiausia imigrantų į JAV atvyksta iš
Meksikos
. Nuo
1998
m. Jungtinėse Valstijose paprastai apsigyvena imigrantai iš
Meksikos
Kinijos
Indijos
ir
Filipinų
114
JAV yra vienintelė industrinė pasaulio valstybė, kurioje fiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas.
115
Junginėse Amerikos Valstijose gyvena labai įvairios kilmės gyventojų
– 31 tautinė grupė turi daugiau nei milijoną tam tikros tautos gyventojų.
116
Baltieji amerikiečiai yra didžiausia JAV rasinė grupė, kurią sudaro trys iš keturių didžiausių tautinių grupių
– vokiečių, airių ir anglų kilmės amerikiečiai.
116
Pagal 2006 metų JAV statistinius duomenis,
117
Europos
kilmės baltieji amerikiečiai save priskiria šioms etninėms grupėms (žemiau nurodytos etninės JAV baltųjų žmonių kilmės grupės, kurių nariai sudaro daugiau nei pusę milijono, bet šiame sąraše nenurodytas ispanų, katalonų kilmės amerikiečių skaičius, kurių atstovų turėtų būti daugiau nei po pusę milijono):
vokiečių kilmės amerikiečiais save laiko 50 768 955,
airių kilmės amerikiečiais
– 35 975 855
anglų kilmės amerikiečiais
– 28 291 952
amerikiečiais (nenurodo jokios kitos kilmės)
– 20 372 454
italų kilmės amerikiečiais
– 17 833 351
lenkų kilmės amerikiečiais
– 10 024 711
prancūzų kilmės amerikiečiais
– 9 651 769
škotų kilmės amerikiečiais
– 6 006 955
škotų
– airių (dauguma iš
šiaurės Airijos
) kilmės amerikiečiais
– 5 393 554
olandų kilmės amerikiečiais
– 5 188 357
norvegų kilmės amerikiečiais
– 4 669 516
švedų kilmės amerikiečiais
– 4 417 115
rusų kilmės amerikiečiais
– 3 105 965
europiečių kilmės amerikiečiais
– 2 667 069
Kanados
prancūzų kilmės amerikiečiais
– 2 240 648
valų kilmės amerikiečiais
– 1 959 794
čekų kilmės amerikiečiais
– 1 637 513
vengrų kilmės amerikiečiais
– 1 563 081
danų kilmės amerikiečiais
– 1 516 126
portugalų kilmės amerikiečiais
– 1 442 897
graikų kilmės amerikiečiais
– 1 380 273
britų kilmės amerikiečiais
– 1 346 288
šveicarų kilmės amerikiečiais
– 1 018 910
ukrainiečių kilmės amerikiečiais
– 961 113
slovakų kilmės amerikiečiais
– 83 ,385
austrų kilmės amerikiečiais
– 804 464
kanadiečių kilmės amerikiečiais
– 736 126
lietuvių kilmės amerikiečiais
– 722 879
suomių kilmės amerikiečiais
– 690 322
skandinavų kilmės amerikiečiais
– 615 506
Latvių kilmės amerikiečiais save laiko 94 341, estų kilmės amerikiečiais
– 27 446 JAV piliečių.
Afroamerikiečiai (Afrikos kilmės amerikiečiai) yra didžiausia šalyje rasinė mažuma ir trečia pagal dydį grupė kilmės atžvilgiu.
116
118
Azijos kilmės amerikiečiai sudaro antrą pagal dydį rasinę mažumą. Kinai ir filipiniečiai sudaro Azijos kilmės amerikiečių grupės daugumą.
116
2008
metais JAV buvo apie 4,9 milijono indėnų ir Aliaskos tautų kilmės amerikiečių, kurių 3,1 milijono žmonių buvo nemaišytos kilmės. Tais pačiais metais JAV buvo 1,1 milijono vietinių Havajų ir Ramiojo vandenyno salų gyventojų, kurių 0, 6 milijono buvo nemaišytos kilmės.
118
Gyventojų sudėtis pagal rasę ir tautybę
(2010
m.)
Pagal rasę:
119
Baltieji
72,41%
Juodaodžiai
12,61%
Daugiarasiai ir kitų rasių atstovai
9,11%
Azijiečiai
4,75%
Indėnų ir Aliaskos genčių palikuonys
0,95%
Vietiniai havajiečiai ir Ramiojo vandenyno salų gyventojai
0,17%
Pagal tautybę:
119
Ispanakalbiai,
Lotynų Amerikos
tautos (įvairių rasių)
17,4%
Neispanakalbiai, ne
Lotynų Amerikos
tautos (įvairių rasių)
82,6%
Šalies ispanakalbių (arba
latino
) gyventojų skaičiaus didėjimas yra pagrindinė demografinė tendencija. 46,9 milijono amerikiečių yra ispaniškai kalbančių tautų kilmės
118
(kurių 64% yra kilę iš
Meksikos
120
).
2000
2008
m. ispaniškai kalbančių tautų kilmės gyventojų skaičius padidėjo 32 procentais, kitų tautų kilmės gyventojų skaičius išaugo tik 4,3
118
. Labiausiai ispanakalbių daugėjo dėl imigracijos:
2007
m. 12,4% JAV gyventojų buvo gimę užsienio valstybėse, 54% iš jų –
Lotynų Amerikoje
121
Gimstamumas taip yra svarbus gyventojų skaičiaus augimo veiksnys: viena Lotynų Amerikos ispanakalbių kilmės moteris per savo gyvenimą vidutiniškai pagimdo 3 vaikus. Ne ispanakalbių tautų kilmės juodaodės moterys vidutiniškai pagimdo 2,2 vaiko, o neispanakalbių tautų kilmės baltaodės moterys
– 1,8.
115
Gyventojų mažumos (pagal
Jungtinių Valstijų gyventojų surašymo biurą
visi, išskyrus neispaniškai kalbančių tautų kilmės ir nedaugiarasius (nemaišytos kilmės) gyventojus) sudaro 34% Jungtinių Valstijų gyventojų. Apskaičiuota, kad iki 2042 metų ši gyventojų dalis taps dauguma.
122
Apie 79
% amerikiečių gyvena miesto teritorijose (įskaitant ir priemiesčius). Apie pusė šių žmonių gyvena miestuose, kurių gyventojų skaičius viršija 50 000.
123
2006
m. 254-iuose miesto statusą turinčiuose miestuose gyveno daugiau nei 100 000 gyventojų. Devyniuose miestuose gyveno daugiau kaip vienas milijonas gyventojų. Keturių miestų (
Niujorko
Los Andželo
Čikagos
ir
Hiustono
) gyventojų skaičius viršijo du milijonus.
124
Jungtinėse Valstijose yra 50 metropolinių sričių (didmiesčių su aplinkiniais miestais), jų gyventojų skaičius viršija vieną milijoną.
125
23 Iš 50 greitai augančių metropolinių sričių išsidėsčiusios šalies vakaruose, 25
– šalies pietuose. Visų metropolinių
Atlantos
Dalaso
Hiustono
ir
Finikso
sričių gyventojų skaičius
2000
2006
m. išaugo trimis ketvirtadaliais milijono žmonių.
126
Pagrindiniai gyventojų centrai
Vieta
Pagrindinis miestas
Valstija
Gyventojų skaičius
127
128
Metropolinės srities vieta
Metropolinės srities gyventojų skaičius
129
Niujorkas
Los Andželas
Niujorkas
Niujorkas
8 250 567
18 818 536
Los Andželas
Kalifornija
3 849 378
12 950 129
Čikaga
Ilinojus
2 833 321
9 505 748
Hiustonas
Teksasas
2 169 248
5 539 949
Finiksas
Arizona
1 512 986
13
4 039 182
Filadelfija
Pensilvanija
1 448 394
5 826 742
San Antonijas
Teksasas
1 296 682
29
1 942 217
San Diegas
Kalifornija
1 256 951
17
2 941 454
Dalasas
Teksasas
1 232 940
6 003 967
10
San Chosė
Kalifornija
929 936
30
1 787 123
2006
metų
JAV gyventojų surašymo biuro
duomenys
Kalbos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Kalbos (
2005
m.)
130
Anglų kalba
tik
216,2 milijono
Ispanų kalba
(ir jai giminingos kalbos)
32,2 milijono
Kinų kalba
2,3 milijono
Prancūzų kalba
(ir jai giminingos)
1,9 milijono
Tagalų kalba
1,4 milijono
Vietnamiečių kalba
1,1 milijono
Vokiečių kalba
1,1 milijono
Anglų kalba
Jungtinėse Valstijose yra faktiškai nacionalinė. Nors federaliniu lygmeniu oficialios kalbos nėra, keletas įstatymų, tokių kaip JAV pilietybės įstatymas, laiko anglų kalbą normine kalba.
2005
m. apie 216 milijonų arba 81 procentas vyresnių nei penkerių metų amžiaus šalies gyventojų namuose kalbėjo tik angliškai.
Ispanų kalba
, kuria namuose kalbėjo 12 procentų šalies gyventojų, yra antra labiausiai šalyje vartojama kalba.
Ispanų kalba
šalies mokyklose populiariausia kaip užsienio kalba.
130
131
Dalis amerikiečių palaiko idėją, kad anglų kalba šalyje gautų oficialios kalbos statusą, nes teisiškai ji oficiali mažiausiai 28 valstijose.
132
Havajuose
, pagal valstijos įstatymą, tiek anglų, tiek
havajiečių
yra oficialios kalbos.
133
Nors nei
Naujojoje Meksikoje
, nei
Luizianoje
nėra jokios oficialios kalbos, tačiau abiejose valstijose priimti atitinkami įstatymai, Naujojoje Meksikoje leidžiantys vartoti anglų ir ispanų, o Luizianoje
– anglų ir prancūzų kalbas.
134
Kitos valstijos, pavyzdžiui,
Kalifornija
, yra įsipareigojusios publikuoti ispaniškus tam tikrų valdžios ir teismo dokumentų vertimus.
135
Keliose užjūrio teritorijose kartu su anglų kalba oficialiai pripažįstamos ir vietinės kalbos.
Samoa
ir
čamoro
kalbos yra oficialios atitinkamai
Amerikos Samoa
ir
Guame
Karolinų
ir čamoro kalbos yra oficialios
Šiaurės Marianų salose
Puerto Rike
oficiali kalba yra ispanų .
Religija
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Presbiterionų bažnyčia
. Daugelis amerikiečių save laiko krikščioniais
Jungtinės Amerikos Valstijos oficialiai yra pasaulietinė valstybė. Pirmoji
Jungtinių Valstijų konstitucijos
pataisa garantuoja laisvą religijos išpažinimą ir draudžia religinės valdžios šalyje įvedimą. Pagal
2002
m. tyrimą, 59
% amerikiečių teigė, kad religija jų gyvenime vaidina svarbų vaidmenį. Tai daug aukštesnis skaičius nei bet kurioje kitoje turtingoje šalyje.
136
Pagal
2007
metais vykdytą apklausą, 78,4 procento suaugusiųjų amerikiečių laiko save
krikščionimis
137
1990
m.
– 86,4
%).
138
51,3 procento (iš 78,4
%) krikščionių yra
protestantai
, o 23,9
% priklauso
Romos Katalikų Bažnyčiai
. Taigi šalyje dominuoja protestantų religinė bendruomenė.
2007
m. nekrikščioniškąsias religijas šalyje išpažino 4,7
% gyventojų (
1990
m.
– 3,3
%).
138
– 1,7
% gyventojų išpažino
judaizmą
, 0,7
budizmą
, 0,6
islamą
, 0,4
hinduizmą
, 0,3
% įvardijo kitas religijas.
137
2007 metais 16,1
% gyventojų (1990
m.
– 8,2
138
) teigė esantys
agnostikai
ateistai
arba neturintys jokios religijos.
137
Švietimas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Apie 80
% JAV studentų mokosi valstybiniuose universitetuose, tokiuose kaip
Virdžinijos universitetas
(nuotraukoje). Virdžinijos universitetas, įkurtas
Tomo Džefersono
, yra įtrauktas
UNESCO pasaulio paveldo sąrašą
139
Jungtinių Valstijų švietimo sektorių valdo valstijų ir vietinės valdžios, kurių darbą reguliuoja
Jungtinių Valstijų Švietimo departamentas
. Šis departamentas atsakingas už federalinių lėšų, skirtų švietimui, paskirstymą valstijoms. Daugumoje valstijų šešerių ar septynerių metų amžiaus vaikams privaloma lankyti mokyklą (paprastai nuo pirmosios klasės arba vaikų darželio), kol jiems sukaks 18 metų (paprastai vidurinėje mokykloje baigus 12 klasių). Kai kuriose valstijose 16-17 metų amžiaus moksleiviams taip pat yra leidžiama baigti mokyklą.
140
Apie 12
% vaikų lanko parapines arba
privačias pasaulietines mokyklas
. Kiek daugiau nei 2
% vaikų mokomi namuose.
141
Jungtinėse Valstijose yra daug tarpusavyje konkuruojančių privačiųjų ir viešųjų aukštojo mokslo institucijų, įskaitant ir dvimečius koledžus (kolegijas), kur vykdoma atviro stojimo politika. 84,6 procentai 25-erių ar vyresnio amžiaus amerikiečių yra baigę vidurinę mokyklą. 52,6
% to paties amžiaus amerikiečių lankė tam tikrą koledžą, 27,2
% yra gavę
bakalauro laipsnį
, 9,6
% turi
magistro
arba
daktaro
mokslinius laipsnius.
142
Pradinis JAV raštingumo rodiklis siekia maždaug 99
%.
41
143
Jungtinių Tautų
nustatytas JAV švietimo indeksas siekia 0,97. Pagal šį rodiklį Jungtinės Valstijos užima dvyliktą vietą pasaulyje.
144
Sveikata
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinėse Valstijose
vidutinė gyvenimo trukmė
siekia 77,8 metus,
145
o tai vieneriais metais trumpiau, palyginti su bendruoju
Vakarų Europos
vidutiniu gyvenimo trukmės rodikliu. Pagal šiuos rodiklius, JAV taip pat 3-4 metais atsilieka nuo
Norvegijos
Šveicarijos
ir
Kanados
146
Per pastaruosius du dešimtmečius šalis, pagal vidutinės gyvenimo trukmės rodiklį, krito iš 11-os į 42-ą vietą pasaulyje.
147
Naujagimių mirtingumas Jungtinėse Valstijose siekia 6,37 iš tūkstančio. Pagal šį rodiklį, iš 221-os šalies JAV užima 42-ąją vietą ir atsilieka nuo visų
Vakarų Europos
šalių.
148
JAV mirtingumo nuo
vėžio
rodikliai yra žemiausi visame pasaulyje.
149
Apie trečdalį JAV gyventojų yra
nutukę
, o dar vienas trečdalis turi problemų su
antsvoriu
150
Jungtinių Valstijų gyventojų nutukimo rodikliai yra aukščiausi visame pramoniniame pasaulyje. Šie rodikliai per paskutinį amžiaus ketvirtį padidėjo daugiau nei dvigubai.
151
Daugelis sveikatos apsaugos specialistų su nutukimu susijusį antrojo tipo
diabetą
laiko pasiekusiu epideminį lygį.
152
JAV paauglių
nėštumo
rodiklis siekia 79,8 paaugles tūkstančiui moterų. Tai beveik keturis kartus daugiau nei
Prancūzijoje
ir penkis kartus daugiau nei
Vokietijoje
153
Abortai
, kuriuos pageidaujant darytis legalu, yra gan prieštaringa tema. Daug valstijų draudžia viešą dirbtinio nėštumo nutraukimo procedūros finansavimą ir riboja abortus vėlesnėse nėštumo stadijose. Norint atlikti abortą nepilnamečiams, apie tai būtina pranešti paauglio tėvams. Nors abortų dažnio rodikliai ir krenta, tačiau šie rodikliai (241 abortas tūkstančiui gimimų; 15 iš 1000 moterų, kurių amžius svyruoja nuo 15-os iki 44-erių metų) išlieka aukštesni už daugelį kitų
Vakarų pasaulio tautų
154
Teksaso medicinos centras
Hiustone
, didžiausias pasaulyje medicinos kompleksas
155
JAV sveikatos apsaugos sistema gerokai lenkia kitas šalis, tiek pagal išlaidas vienam asmeniui, tiek ir pagal procentinį BVP rodiklį.
156
Pasaulio sveikatos organizacijos
reitinge JAV sveikatos priežiūros sistema
2000
metais užėmė pirmą vietą pagal reagavimą, tačiau pagal bendruosius rodiklius užėmė tik 37-ią. Jungtinės Valstijos pirmauja medicinos naujovių srityje.
2004
metais JAV nepramoninis sektorius išleido triskart daugiau lėšų nei Europa išleido biomedicininiams tyrimams.
157
Kitaip nei kitose išsivysčiusiose šalyse, sveikatos priežiūros draudimas Jungtinėse Valstijose nėra universalus.
2004
metais privatūs sveikatos draudimo fondai apmokėjo 36
% gyventojų sveikatos priežiūros išlaidų, 15
% išlaidų privatūs asmenys turėjo sumokėti grynaisiais pinigais, o federalinė, valstijų ir vietinė valdžios padengė 44
% asmens išlaidų sveikatos apsaugai.
158
2005
metais 46,6 milijono amerikiečių, kas sudaro 15,9
% visų JAV gyventojų, buvo neapsidraudę, o tai buvo 5,4 milijono daugiau nei
2001
metais. Pagrindinė tokio padidėjimo priežastis
– amerikiečių, kuriems sveikatos draudimą apmoka darbdaviai, skaičiaus sumažėjimas.
159
Neapsidraudusių arba nepilnai apsidraudusių amerikiečių, kurių skaičius nuolat keičiasi, problema yra viena iš pagrindinių politinių vidaus problemų.
160
Harvarde atliktas tyrimas parodė, kad JAV per metus beveik 45 000 mirčių yra susiję su sveikatos draudimo trūkumu.
161
2006
metais
Masačiusetsas
tapo pirmąja JAV valstija, garantavusia universalų sveikatos draudimą.
162
Nusikalstamumas ir įstatymų priežiūra
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Už įstatymų priežiūrą Jungtinėse Valstijose tiesiogiai atsakinga vietinė policija ir šerifo departamentai, jiems talkininkauja valstijos policija, kuri atlieka daugiau funkcijų. Federalinės agentūros, tokios kaip
Federalinis tyrimų biuras
ir
JAV maršalų tarnyba
turi savo specifines pareigas. Federaliniame lygmenyje ir beveik kiekvienoje valstijoje jurisprudencija yra valdoma pagal bendrąją įstatymų sistemą. Valstijų teismai nagrinėja daugumą baudžiamųjų bylų. Federaliniai teismai nagrinėja tik pagal tam tikrus nusikaltimus iškeltas baudžiamąsias bylas ir apeliacinius skundus.
Tarp išsivysčiusių šalių Jungtinės Valstijos išsiskiria aukštesniais nei vidutinio lygio smurtinių nusikaltimų rodikliais, o ypač aukštais smurto, įvykdyto naudojant šaunamąjį ginklą, ir žmogžudysčių rodikliais.
163

2007
metais JAV tūkstančiui žmonių teko 5,6 žmogžudysčių,
164
o tai tris kartus viršija kaimyninės
Kanados
rodiklius.
165
Žmogžudysčių skaičius, kuris intervale nuo
1991
iki
1999
metų sumažėjo 42 procentais, pastaruoju metu vėl sparčiai auga.
164
Ginklų nuosavybės teisė yra tapusi viena iš dažniausiai ginčytinų politinių temų.
Jungtinės Valstijos pasaulyje pirmauja pagal faktinių (nelygtinių) įkalinimų skaičių
166
ir pagal bendrą kalėjimuose kalinčių žmonių skaičių.
167
2008 metų pradžioje JAV kalėjo daugiau nei 2,3 milijono žmonių.
168
Dabartinis rodiklis yra septyniskart aukštesnis už 1980 metų rodiklius.
169
Afroamerikiečiai vyrai yra įkalinami šešiskart dažniau nei baltieji ir triskart dažniau nei ispanų kilmės vyrai.
166
2006 metais JAV įkalinimo rodikliai buvo triskart aukštesni už
Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos
šalies narės
Lenkijos
, turinčios aukščiausią įkalinimo dažnį iš visų šios organizacijos narių, rodiklius.
170
Pagrindinė tokių aukštų įkalinimo rodiklių priežastis
– bausmių ir nusikaltimų, susijusių su narkotikais, politika.
166
171
Nepaisant to, kad
mirties bausmė
daugumoje
Vakarų šalių
yra panaikinta, 36 JAV valstijose už tam tikrus federalinius ir karinius nusikaltimus vis dar taikoma mirties bausmė. Nuo
1976
metų, kai
JAV Aukščiausiasis teismas
po ketverių metų moratoriumo atnaujino
mirties bausmės
vykdymus, Jungtinėse Valstijose buvo įvykdytos daugiau nei 1000 egzekucijų.
172
2006
metais šalis užėmė 6 vietą pagal daugiausiai įvykdytų mirties bausmių skaičių, nusileisdama
Kinijai
Iranui
Pakistanui
Irakui
ir
Sudanui
173
2007
metais
Naujasis Džersis
tapo pirmąja valstija po
1976
metų aukščiausiojo teismo sprendimo įstatymiškai panaikinusia mirties bausmę. Šios valstijos pavyzdžiu
2009
metais pasekė
Naujoji Meksika
Kultūra
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Jungtinių Valstijų kultūros simboliai: obuolių pyragas,
beisbolas
ir
JAV vėliava
Jungtinės Amerikos Valstijos
– daugiakultūrė šalis. Šalyje gyvena labai daug įvairių etninių grupių, vyrauja tų tautų tradicijos ir vertybės.
108
174
Išskyrus dabar jau gan mažą JAV gyventojų skaičių sudarančius vietinius
indėnus
ir havajiečius, beveik vis amerikiečiai ir jų protėviai atvyko arba imigravo į dabartinę šalies teritoriją per pastaruosius penkis šimtmečius.
175
Kultūra, kurios laikosi dauguma amerikiečių
– vadinamoji, vyraujanti Amerikos kultūra (
angl.
mainstream American culture
– yra laikoma
Vakarų kultūra
, kuri didžiąja dalimi kilo iš Europos imigrantų ir Afrikos vergų atsivežtų tradicijų.
108
176
Vėliausiai įvykusi masinė imigracija iš
Azijos
ir ypač iš
Lotynų Amerikos
prisidėjo prie kultūrinio susimaišymo, kuris dažnai vadinamas įvairiarūšiu „tautų katilu”, kuriame imigrantai ir jų palikuonys išsaugo charakteringus kultūrinius bruožus.
108
Pasak
Gerto Hofstedės
kultūrinių dimensijų analizės, Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojų
individualizmas
yra aukščiausias iš visų šalių dalyvavusių tyrime.
177
Nors pagal vyraujančią kultūrą Jungtinėse Valstijose yra beklasė visuomenė
178
, mokslininkai nustatė, kad skirtumas tarp šalyje esančių socialinių klasių yra gan didelis, o tai daro įtaką
socializacijai
, kalbai ir vertybėms.
179
JAV vidurinė ir profesinė klasės davė pradžią daugeliui šiuolaikinių socialinių srovių, tokių kaip modernusis
feminizmas
, gamtosauga ir daugiakultūriškumas.
180
Amerikiečių įvaizdis, socialiniai požiūriai ir kultūriniai lūkesčiai yra neįprastai artimai yra susiję su jų profesija, užsiėmimais.
181
Tuo tarpu kai amerikiečiai yra labai linkę vertinti socialinius-ekonominius pasiekimus, žmogaus buvimas eiliniu (neišsiskiriančiu iš kitų) dažniausiai yra laikomas teigiamu bruožu.
182
Nors „
amerikietiška svajonė
”, tai yra suvokimas, kad Jungtinėse Valstijose egzistuoja itin aukšto lygio socialinis mobilumas, turi didelės reikšmės pritraukiant imigrantus, keletas analitikų nustatė, kad Jungtinėse Valstijose socialinis mobilumas (gyvumas) yra žemesnis už
Vakarų Europos
ar
Kanados
rodiklius.
183
Šiais laikais moterys dažniausiai dirba ne namuose ir gauna didžiąją daugumą
bakalauro laipsnių
184
2005
metais 28
% namų ūkių sudarė susituokusios, tačiau vaikų neturinčios, poros.
185
Tos pačios lyties asmenų santuoka
Jungtinėse Valstijose yra ginčytina tema. Keleto valstijų įstatymai vietoje santuokos leidžia vienodų arba skirtingų lyčių asmenims pasirašyti civilinės sąjungos sutartį. Nuo 2003 metų, keturių valstijų aukščiausieji teismai priėmė nutarimus, kad
tos pačios lyties santuokų
draudimas prieštarauja
konstitucijai
. Tuo tarpu daugiau nei dvylikos valstijų rinkėjai pritarė, kad tos pačios lyties santuokos būtų draudžiamos.
2009
metais
Vermontas
Meinas
ir
Naujasis Hempšyras
tapo pirmosiomis valstijomis, įstatymiškai leidusiomis tos pačios lyties asmenų santuoką.
2015
m. visoje JAV įteisinta tos pačios lyties asmenų santuoka.
Populiarioji kultūra
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Holivudo
ženklas
Pirmasis pasaulyje komercinis filmo pristatymas vyko
Niujorke
1894
metais, naudojantis
Tomo Edisono
sukurtu
kinetoskopu
. Kitais metais įvyko taip pat
Niujorke
ir pirmasis komercinis projektinio filmo demonstravimas. Per ateinančius kelis dešimtmečius Jungtinėse Valstijose buvo sukurtas ir garsinis kinas. Nuo XX amžiaus, didžioji dalis JAV kino industrijos buvo sukoncentruota
Holivude
ir jo apylinkėse. Režisierius
Deividas Grafitas
buvo centrinė figūra, kuriant kino kūrybos techniką.
Orsono Velso
filmas „
Pilietis Keinas
” (1941) yra dažnai minimas kaip geriausiais visų laikų filmas.
186
JAV kino aktoriai
Džonas Veinas
ir
Merlin Monro
tapo įsimintinomis figūromis. Prodiuseris ir verslininkas
Voltas Disnėjus
lyderiavo tiek animacinio kino, tiek ir filmų pardavimo srityse. Per visą istoriją didžiosios Holivudo kino studijos pagamino daugiausiai komerciškai sėkmingų filmų, tokių kaip
„Žvaigždžių karai” (1977)
ir
„Titanikas” (1997)
. Holivudo filmai šiandien dominuoja pasaulinėje kino industrijos rinkoje.
187
Amerikiečiai yra daugiausiai televiziją žiūrintys žmonės pasaulyje.
188
Televizijos žiūrėjimo laikas nuolat auga, o
2006
metais šis rodiklis pasiekė 5 valandas per dieną.
189
Keturi didieji transliuotojų tinklai yra komercinio tipo privačios įmonės. Šiek tiek daugiau nei dvi su puse valandos per dieną (vidurkis) amerikiečiai klausosi komercinių radijo stočių.
190
Be internetinių portalų ir interneto paieškos sistemų, Jungtinėse Valstijose populiariausi internetiniai puslapiai yra
Yahoo
Amazon
ir
Vikipedija
191
Ritminiai ir lyriniai Afrikos amerikiečių muzikos stiliai iš esmės labai smarkiai paveikė JAV muziką, kuri skyrėsi nuo europinių tradicijų. Ypatingi atskirų tautų kultūros elementai, tokie kaip
bliuzas
ir tai kad yra žinoma, kaip
senųjų laikų muzika
, buvo perimti ir paversti populiariąja muzika, susilaukusią pripažinimo visoje planetoje. XX amžiaus pradžioje novatoriai
Luisas Armstrongas
ir
Djukas Elingtonas
išvystė
džiazo stilių
Kantri muzika
ritmenbliuzas (R&B)
ir
rokenrolas
iškilo
1920
1960
metais. XX amžiaus septintajame dešimtmetyje,
kantri muzikos
atgimimo laikotarpiu,
Bobas Dylanas
iškilo ir tapo vienu iš geriausių JAV dainų autorių. Džeimsas Braunas prisidėjo prie
fank
stiliaus išvystimo.
Hip hopas
ir
House
– tai vėliausi Jungtinėse Valstijose sukurti muzikos stiliai. JAV pop žvaigždės, tokios kaip
Elvis Preslis
Maiklas Džeksonas
ir
Madona
, tapo pasaulinio garso įžymybėmis.
192
Literatūra, filosofija ir menai
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Rašytojas
Džekas Keruakas
, vienas iš žymiausių
bytnikų kartos
atstovų
XVIII a. ir XIX a. pradžioje Amerikos menas ir literatūra sekė
Europos
pavyzdžiu. Tokie rašytojai kaip
Natanielis Hotornas
Edgaras Alanas Po
Henris Deividas Toro
iki XIX amžiaus vidurio sukūrė savitą Jungtinių Valstijų literatūrinį balsą. XIX amžiaus antroje pusėje pagrindinės JAV literatūros asmenybės buvo
Markas Tvenas
ir poetas
Voltas Vitmanas
. Savo gyvenimo metais iš esmės nežinoma
Emily Dickinson
dabar yra laikoma svarbia Amerikos poete.
193
Literatūrinis darbas, kuriame įžvelgiami esminiai nacionaliniai patyrimai ir amerikietiškas charakteris, gali būti vadinamas „
Didžiuoju amerikietišku romanu
”.
Hermano Melvilio
Mobis Dikas
” (
1851
m.),
Tveno
Heklberio Fino nuotykiai
” (
1885
m.) ir
Frencio Skoto Fidžeraldo
Didysis Getsbis
” (
1925
m.) yra laikomi būtent tokio romano pavyzdžiais.
Vienuolika Jungtinių Valstijų piliečių yra laimėję
Nobelio literatūros premiją
Toni Morison
, laimėjusi Nobelio literatūros premiją
1993
metais, yra kol kas paskutinė amerikietė Nobelio literatūros premijos laureatė.
1954
metų Nobelio literatūros premijos laureatas
Ernestas Hemingvėjus
yra dažnai vadinamas vienu iš įtakingiausių XX amžiaus rašytojų.
194
Populiariosios literatūros žanrai, tokie kaip vesternas ir atvirojo tipo detektyvas, išsivystė būtent Jungtinėse Valstijose.
Bytnikų kartos
rašytojai, kaip ir postmodernistinių knygų autoriai, tokie kaip
Džonas Bartas
Tomas Pinčonas
ir
Donas Delilo
, atvėrė naujus literatūrinius kelius.
Transcendentalistai
, vadovaujami
Ralfo Emersono
ir
Henrio Toro
, pradėjo pirmąjį Jungtinėse Valstijose didesnį filosofinį judėjimą. Po
pilietinio karo
Čarlzas Pyrsas
, o vėliau ir
Viljamas Džeimsas
kartu su
Džonu Diuei
ženkliai prisidėjo prie
pragmatizmo
vystymosi. XX amžiuje
Vilardo Van Ormano Kvino
ir
Ričardo Rorčio
darbas iškėlė
analitinę filosofiją
į JAV akademinio gyvenimo priekį
Hadsono upės mokyklos vaizduojamojo meno srovė
buvo
XIX amžiaus
vidurio judėjimas, kuris tęsė
Europos
natūralizmo
tradiciją.
1913
m.
Niujorke
surengta tarptautinė moderniojo meno paroda, kurios metu buvo demonstruojami Europos moderniojo meno atstovų kūriniai, šokiravo visuomenę ir pakeitė Jungtinių Valstijų meno vystimosi raidą.
195
Džordžija O‘Kif
Marsden Hartley
ir kiti menininkai eksperimentavo kurdami naujus stilius, vaizduojančius asmeninius jausmus. Didieji meno judėjimai, tokie kaip
Džeksono Poloko
ir
Vilemo de Kuningo
abstraktusis ekspresionizmas
ir
Endžio Varholo
bei
Rojaus Lichtenštaino
pop art menas
plačiausiai išsivystė Jungtinėse Valstijose.
Modernizmo
ir tuometinio
postmodernizmo
banga padėjo išgarsėti amerikiečių architektams, tokiems kaip
Frenkas Loidas Raitas
Filipas Džonsonas
ir
Frenkas Geris
Vienas iš pirmųjų pagrindinių amerikietiškojo teatro populiarintojų buvo impresarijus
F. T. Barnumas
, kuris
1841
m. pradėjo dirbti žemajame
Manhetene
esančiame pramogų komplekse.
Edvardo Harigano
komanda Niujorke nuo XIX amžiaus 8 dešimtmečio pabaigos pastatė eilę populiarių muzikinių komedijų. XX a. moderniojo
miuziklo
forma iškilo
Brodvėjuje
. Miuzikluose atliktos, tokių kompozitorių, kaip
Irvingas Berlinas
Koulas Porteris
ir
Styvenas Sodhaimas
, sukurtos dainos tapo populiariosios muzikos etalonais. Dramaturgas
Judžinas O‘Nylas
1936
metais laimėjo
Nobelio literatūros premiją
. Kiti pripažinti amerikiečių dramaturgai
Pulicerio premijos
laimėtojai
Tenesis Viljamsas
Edvardas Olbis
ir
Ogastas Vilsonas
Ilgą laiką nepastebėta
Čarlzo Aivzo
XX a. 2-ajame dešimtmetyje vykdyta veikla leido jam tapti pirmuoju iš pagrindinių Jungtinių Valstijų klasikinės tradicijos kompozitorių. Kiti novatoriai, tokie kaip
Henris Kauelas
ir
Džonas Keidžas
, sukūrė savitą Amerikos požiūrį į klasikinę kompoziciją.
Aronas Koplandas
ir
Džordžas Geršvinas
išvystė unikalią populiariosios ir klasikinės muzikos sintezę. Choreografės
Izadora Dankan
ir
Marta Greham
daug prisidėjo kuriant modernųjį šokį.
Džordžas Balančinas
ir
Džeromas Robinsas
lyderiavo XX amžiaus
balete
. Amerikiečiai gan ilgai buvo svarbūs vystant moderniąją meninę fotografiją. Žymiausi amerikiečių fotografai
Alfredas Styglicas
Edvardas Steichenas
ir
Anselas Adamsas
Komiksai
yra JAV išradimas.
Supermenas
, svarbiausias komiksų knygų superherojus, tapo Amerikos ikona.
196
Maistas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Pagrindinis straipsnis –
Amerikietiška virtuvė
Prekybos centras su restoranais, kuriose patiekiamas
itališkas
, amerikietiškas,
kiniškas, japoniškas
maistas.
Jungtinėse Valstijose vyraujančios kulinarinės tradicijos panašios į kitų
Vakarų šalių
tradicijas.
Kviečiai
yra pagrindinė JAV grūdinė kultūra. Tradicinėje amerikietiškoje virtuvėje naudojama
kalakutiena
baltauodegių elnių
mėsa,
bulvės
batatai
kukurūzai
moliūgai
klevo sirupas
. Amerikietišką virtuvę taip pat sudaro indėnų ir ankstyvųjų europiečių naujakurių virtuvė. Ant barbekiu lėtai kepama
kiauliena
ir
jautiena
krabų paplotėliai
bulvių traškučiai
ir sausainiai su šokolado gabaliukais yra charakteringi Jungtinių Valstijų maisto kultūros pavyzdžiai. Vadinamasis
sielos maistas
angl.
soul food
– Afrikos vergų sukurta virtuvė, šiuo metu populiari tarp afroamerikiečių, ypač JAV pietuose. Sinkretinės virtuvės, tokios kaip
Luizianos kreolų virtuvė
akadų virtuvė
Teks-Meks virtuvė
, yra svarbios regioniniu atžvilgiu. Būdingi Jungtinėms Valstijoms valgiai, tokie kaip obuolių pyragas, keptas viščiukas, pica, mėsainiai ir dešrainiai, kilo iš kitų tautų imigrantų receptų. Prancūziškos bulvytės, meksikietiški patiekalai, tokie kaip
buritos
ir
takos
, ir makaronų patiekalai, lengvai perimti iš italų virtuvės, šalyje yra labai populiarūs.
197
Dažniausiai amerikiečiai vietoje arbatos renkasi gerti kavą. Jungtinių Valstijų pramonės rinkodaros dėka, apelsinų sultys ir pienas tapo dažnais pusryčių gėrimais.
198
XX amžiaus 9 ir 10 dešimtmečiuose amerikiečių kalorijų suvartojimas išaugo 24 procentais.
197
Dažnas pietavimas greito maisto restoranuose yra susijęs su tuo, ką sveikatos apsaugos pareigūnai vadina amerikiečių „nutukimo epidemija”. Smarkiai saldinti gaivieji gėrimai yra taip pat labai populiarūs. Tokie gėrimai sudaro 9 procentus vidutinio amerikiečių kalorijų suvartojimo.
199
Sportas
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Amerikietiškojo futbolo
žaidėjas ieško kam perduoti kamuolį
Nuo XIX a. antrosios pusės Jungtinių Valstijų nacionaliniu sportu yra laikomas
beisbolas
Amerikietiškasis futbolas
krepšinis
ir
ledo ritulys
yra kiti trys vyraujantys profesionalaus komandinio sporto žaidimai. Amerikietiškasis futbolas ir krepšinis pritraukia didžiulį žiūrovų dėmesį. Amerikietiškasis futbolas išlieka populiariausias žiūrovų sportas.
200
Kadaise daugiausiai žiūrovų pritraukdavę
boksas
ir
žirgų lenktynės
buvo išstumti
golfo
ir automobilių lenktynių, ypač
NASCAR
Futbolą
dažnai žaidžia jaunimas arba mėgėjiško lygio žaidėjai. Tenisas, kaip ir daugelis lauko sportų, yra taip pat gan populiarus.
Nors daugelis pagrindinių JAV sporto žaidimų išsivystė remiantis Europos tradicijomis, krepšinis,
tinklinis
riedlenčių
snieglenčių
sportai yra išrasti Jungtinėse Valstijose.
Lakrosas
ir
banglenčių sportas
kilo iš Amerikos indėnų ir vietinių havajiečių žaidimų, atsiradusių dar prieš kontaktą su Vakarų kultūra. Aštuonerios
Olimpinės žaidynės
vyko Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje.
Vasaros olimpinių žaidynių
metu Jungtinėms Valstijoms atstovavę sportininkai laimėjo 2 301 medalį, daugiausiai nei bet kuri kita šalis,
201
Žiemos olimpinių žaidynėse
– 216 medalių ir pagal šį skaičių užima pirmąją vietą.
202
1994
m. JAV vyko
XV pasaulio futbolo čempionatas
Kita
redaguoti
redaguoti vikitekstą
JAV karinės pajėgos
JAV užsienio politika
Pastabos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
JAV yra 3-a didžiausia valstybė pagal plotą, po Kanados, jeigu priskaičiuojami pakrančių ir teritoriniai vandenys. Jeigu nepriskaičiuojami, JAV yra 4-a didžiausia valstybė, po Kinijos. Pakrantės/teritoriniai vandenys priskaičiuojami: 9 833 517 km². Pakrantės/teritoriniai vandenys nepriskaičiuojami: 9 572 900 km².
Neįtrauktas
Puerto Rikas
ir kitos neinkorporuotos salos, nes jos skaičiuojamos atskirai JAV surašymo statistikoje.
Šaltiniai
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Areas of the 50 states and the District of Columbia but not Puerto Rico nor other island territories per
„State Area Measurements and Internal Point Coordinates“
Census.gov
. 2010 m. rugpjūčio mėn
. Nuoroda tikrinta
2020-03-31
. „reflect base feature updates made in the MAF/TIGER database through August, 2010.“
„Surface water and surface water change“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
(EBPO)
. Nuoroda tikrinta
2020-10-11
„Census Bureau's 2020 Population Count“
United States Census
. Nuoroda tikrinta
2021-04-26
The 2020 census is as of April 1, 2020.
„World Economic Outlook Database, April 2021“
IMF.org
Tarptautinis valiutos fondas
. Nuoroda tikrinta
2021-05-10
Pasaulio vietovardžių žodynas.
– Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (
VLKK versija
World Economic Outlook database
„Cartographer Put 'America' on the Map 500 years Ago“
USA Today
. 2007-04-24
. Nuoroda tikrinta
2008-11-30
Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 148
„The Charters of Freedom“
. National Archives
. Nuoroda tikrinta
2007-06-20
„Peopling of Americas“
. Smithsonian Institution, National Museum of Natural History. 2004
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
Meltzer, D.J. (1992).
„How Columbus Sickened the New World: Why Were Native Americans So Vulnerable to the Diseases European Settlers Brought With Them?“
New Scientist
38–
38.
„British Convicts Shipped to American Colonies“
American Historical Review 2
. Smithsonian Institution, National Museum of Natural History. 1896
. Nuoroda tikrinta
2007-06-21
Russell, David Lee (2005).
The American Revolution in the Southern Colonies
. Jefferson, N.C., and London: McFarland, p. 12.
ISBN 0-7864-0783-2
Blackburn, Robin (1998).
The Making of New World Slavery: From the Baroque to the Modern, 1492–1800
. London and New York: Verso, p. 460.
ISBN 1-85984-195-3
Morrison, Michael A. (1999).
Slavery and the American West: The Eclipse of Manifest Destiny and the Coming of the Civil War
. Chapel Hill: University of North Carolina Press, pp. 13–21.
ISBN 0-8078-4796-8
„1860 Census“
(PDF)
. U.S. Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
Page 7 lists a total slave population of 3,953,760.
De Rosa, Marshall L. (1997).
The Politics of Dissolution: The Quest for a National Identity and the American Civil War
. Edison, NJ: Transaction, p. 266.
ISBN 1-56000-349-9
Gates, John M. (1984 m. rugpjūčio mėn.).
„War-Related Deaths in the Philippines“
Pacific Historical Review
. College of Wooster. Suarchyvuotas
originalas
2012-12-02
. Nuoroda tikrinta
2007-09-27
Foner, Eric, and John A. Garraty (1991).
The Reader’s Companion to American History.
New York: Houghton Mifflin, p. 576.
ISBN 0-395-51372-3
McDuffie, Jerome, Gary Wayne Piggrem, and Steven E. Woodworth (2005).
U.S. History Super Review
. Piscataway, NJ: Research & Education Association, p. 418.
ISBN 0-7386-0070-9
Kennedy, Paul (1989).
The Rise and Fall of the Great Powers
. New York: Vintage, p. 358.
ISBN 0670728197
„The United States and the Founding of the United Nations, August 1941–October 1945“
. U.S. Dept. of State, Bureau of Public Affairs, Office of the Historian. 2005.
Suarchyvuota
iš originalo 2005-10-23
. Nuoroda tikrinta
2007-06-11
Pacific War Research Society (2006).
Japan’s Longest Day
. New York: Oxford University Press.
ISBN 4-7700-2887-3
Voyce, Bill (2006-08-21).
„Why the Expansion of the 1990s Lasted So Long“
. Iowa Workforce Information Network. Suarchyvuotas
originalas
2006-10-06
. Nuoroda tikrinta
2007-08-16
„Many Europeans Oppose War in Iraq“
USA Today
. 2003-02-14
. Nuoroda tikrinta
2008-09-01
Springford, John (2003).
„'Old’ and ‘New’ Europeans United: Public Attitudes Towards the Iraq War and US Foreign Policy“
(PDF)
. Centre for European Reform. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2004-03-28
. Nuoroda tikrinta
2008-09-01
„Amnesty International Report 2007“
. Amnesty International.
Suarchyvuota
iš originalo 2012-07-15
. Nuoroda tikrinta
2008-01-18
Kochhar, Rakesh.
„Unemployment rose higher in three months of COVID-19 than it did in two years of the Great Recession“
Pew Research Center
(Jungtinių Valstijų anglų)
. Nuoroda tikrinta
2022-10-01
Taylor, Derrick Bryson (2020-06-02).
„George Floyd Protests: A Timeline“
The New York Times
. Suarchyvuotas
originalas
2020-06-02
. Nuoroda tikrinta
2020-06-02
Javanbakht M.D., Arash (2021-03-29).
„How Mass Shootings Leave Emotional Scars on Society“
www.psychologytoday.com
. Psychology Today
. Nuoroda tikrinta
2022-10-03
Peñaloza, Marisa (2021-01-06).
„Trump Supporters Storm U.S. Capitol, Clash with Police“
NPR
NPR
. Nuoroda tikrinta
2021-01-16
„Protests erupt in D.C., around the country as Roe v. Wade falls“
Washington Post
(Jungtinių Valstijų anglų).
ISSN
0190-8286
. Nuoroda tikrinta
2022-09-28
„The Senate has approved roughly $40 billion in aid to Ukraine“
NPR.org
(anglų)
. Nuoroda tikrinta
2022-09-28
Scheb, John M., and John M. Scheb II (2002).
An Introduction to the American Legal System
. Florence, KY: Delmar, p. 6.
ISBN 0-7668-2759-3
Raskin, James B. (2003).
Overruling Democracy: The Supreme Court Vs. the American People
. London and New York: Routledge, pp. 36–38.
ISBN 0-415-93439-7
„Americans Favor Private Giving, People-to-People Contacts“
. U.S. Dept. of State, International Information Programs. 2007-05-24. Suarchyvuotas
originalas
2007-06-13
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
Macias, Amanda.
„Here's a look at the $5.6 billion in firepower the U.S. has committed to Ukraine in its fight against Russia“
CNBC
(anglų)
. Nuoroda tikrinta
2022-09-28
Rumer, Eugene; Sokolsky, Richard (2019-06-20).
„Thirty Years of U.S. Policy Toward Russia: Can the Vicious Circle Be Broken?“
Carnegie Endowment for International Peace
. Washington, D.C
. Nuoroda tikrinta
2022-07-14
Meidan, Michal (2019-07-01). US-China: The Great Decoupling (Ataskaita).
Oxford Institute for Energy Studies
JSTOR
resrep33982
„US will continue to strengthen 'unofficial ties' with Taiwan, says Harris“
South China Morning Post
(anglų). 2022-09-28
. Nuoroda tikrinta
2022-09-28
Lubowski, Ruben, Marlow Vesterby, and Shawn Bucholtz (2006-07-21).
„AREI Chapter 1.1: Land Use“
. Economic Research Service. Suarchyvuotas
originalas
2006-08-08
. Nuoroda tikrinta
2009-03-09
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
„United States“
The World Factbook
. CIA. 2007-05-31. Suarchyvuotas
originalas
2018-12-26
. Nuoroda tikrinta
2008-10-14
O'Hanlon, Larry.
„Supervolcano: What's Under Yellowstone?“
. Discovery Channel.
Suarchyvuota
iš originalo 2012-05-25
. Nuoroda tikrinta
2007-06-13
Perkins, Sid (2002-05-11).
„Tornado Alley, USA“
Science News
Suarchyvuota
iš originalo 2007-07-01
. Nuoroda tikrinta
2006-09-20
Morin, Nancy.
„Vascular Plants of the United States“
(PDF)
Plants
. National Biological Service. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2013-07-24
. Nuoroda tikrinta
2008-10-27
„Global Significance of Selected U.S. Native Plant and Animal Species“
. SDI Group. 2001-02-09. Suarchyvuotas
originalas
2009-01-18
. Nuoroda tikrinta
2009-01-20
„Numbers of Insects (Species and Individuals)“
. Smithsonian Institution
. Nuoroda tikrinta
2009-01-20
„National Park Service Announces Addition of Two New Units“
. National Park Service. 2006-02-28. Suarchyvuotas
originalas
2006-10-01
. Nuoroda tikrinta
2006-06-13
„Federal Land and Buildings Ownership“
(PDF)
. Republican Study Committee. 2005-05-19. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2009-03-09
. Nuoroda tikrinta
2009-03-09
„Employment Situation Summary“
. U.S. Dept. of Labor. 2009-07-02
. Nuoroda tikrinta
2009-07-28
„Gross Domestic Product“
. Bureau of Economic Analysis. 2009-05-29. Suarchyvuotas
originalas
2009-08-26
. Nuoroda tikrinta
2009-06-03
Change is based on chained 2000 dollars. Quarterly growth is expressed as an annualized rate.
„Consumer Price Index: May 2009“
. Bureau of Labor Statistics. 2009-07-15
. Nuoroda tikrinta
2009-07-28
„Debt Statistics“
. U.S. Dept. of the Treasury. Suarchyvuotas
originalas
2011-04-18
. Nuoroda tikrinta
2009-06-03
„Household Income Rises, Poverty Rate Unchanged, Number of Uninsured Down“
. U.S. Census Bureau. 2008-08-26
. Nuoroda tikrinta
2008-09-06
Lederman, Daniel, and William Maloney (2007).
Natural Resources: Neither Curse Nor Destiny
. World Bank. p.
185
ISBN
0821365452
{{
cite book
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
IMF GDP
„Rank Order—GDP (Purchasing Power Parity)“
World Factbook
. CIA. 2008-10-09. Suarchyvuotas
originalas
2011-06-04
. Nuoroda tikrinta
2008-10-21
„U.S. Top Trading Partners, 2006“
. U.S. Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2007-03-26
„Table 1289. U.S. Exports and General Imports by Selected SITC Commodity Groups: 2002 to 2005“
(PDF)
Statistical Abstract of the United States 2007
. U.S. Census Bureau. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-08-26
„Rankings: Global Competitiveness Report 2008-2009“
. World Economic Forum
. Nuoroda tikrinta
2008-10-12
Grynbaum, Michael A. (2008-12-01).
„Dow Plunges 680 Points as Recession Is Declared“
New York Times
. Nuoroda tikrinta
2008-12-01
„Government Spending Overview“
. usgovernmentspending.com
. Nuoroda tikrinta
2009-05-09
„USA Economy in Brief“
. U.S. Dept. of State, International Information Programs. Suarchyvuotas
originalas
2008-03-12
. Nuoroda tikrinta
2008-03-12
„Table 726. Number of Returns, Receipts, and Net Income by Type of Business and Industry: 2003“
(PDF)
Statistical Abstract of the United States 2007
. U.S. Census Bureau. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-08-26
„Table 971. Gross Domestic Product in Manufacturing in Current and Real (2000) Dollars by Industry: 2000 to 2005 (2004)“
(PDF)
Statistical Abstract of the United States 2007
. U.S. Census Bureau. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-08-26
„Rank Order—Oil (Production)“
The World Factbook
. CIA. 2007-09-06. Suarchyvuotas
originalas
2012-05-12
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
„Rank Order—Oil (Consumption)“
The World Factbook
. CIA. 2007-09-06. Suarchyvuotas
originalas
2018-12-26
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
„Crude Oil and Total Petroleum Imports Top 15 Countries“
. U.S. Energy Information Administration. 2008-08-26
. Nuoroda tikrinta
2008-09-10
„Corn“
. U.S. Grains Council.
Suarchyvuota
iš originalo 2008-01-12
. Nuoroda tikrinta
2008-03-13
„Soybean Demand Continues to Drive Production“
. Worldwatch Institute. 2007-11-06. Suarchyvuotas
originalas
2008-03-16
. Nuoroda tikrinta
2008-03-13
„New Release/Ultra Petroleum Corp.,“
. NYSE Euronext. 2007-07-03. Suarchyvuotas
originalas
2013-04-09
. Nuoroda tikrinta
2007-08-03
„Sony, LG, Wal-Mart among Most Extendible Brands“
. Cheskin. 2005-06-06. Suarchyvuotas
originalas
2012-03-12
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
„Labor Force and Earnings, 2005“
. U.S. Census Bureau. Suarchyvuotas
originalas
2012-02-05
. Nuoroda tikrinta
2007-05-29
„Table 739. Establishments, Employees, and Payroll by Employment-Size Class and Industry: 2000 to 2003“
(PDF)
Statistical Abstract of the United States 2007
. U.S. Census Bureau. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-08-26
Fuller, Thomas (2005-06-15).
„In the East, Many EU Work Rules Don't Apply“
International Herald Tribune
Suarchyvuota
iš originalo 2005-06-16
. Nuoroda tikrinta
2007-06-28
„Doing Business in the United States (2006)“
. World Bank
. Nuoroda tikrinta
2007-06-28
Dobbs, Lou (2003-11-02).
„The Perils of Productivity“
U.S. News & World Report
. Nuoroda tikrinta
2007-06-30
„Highlights of Current Labour Market trends“
(PDF)
Key Indicators of the Labour Market Programme
. International Labour Organization. 2005-12-09. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2008-02-16
. Nuoroda tikrinta
2007-12-20
Gumbel, Peter (2004-07-11).
„Escape from Tax Hell“
Time
. Suarchyvuotas
originalas
2010-01-07
. Nuoroda tikrinta
2007-06-28
DeNavas-Walt, Carmen, Bernadette D. Proctor, and Jessica Smith (2008).
„Income, Poverty, and Health Insurance Coverage in the United States: 2007“
(PDF)
. U.S. Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2008-11-13
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
Hacker, Jacob S. (2006).
The Great Risk Shift: The New Economic Insecurity and the Decline of the American Dream
. New York: Oxford University Press.
Smeeding, T. M. (2005). "Public Policy: Economic Inequality and Poverty: The United States in Comparative Perspective. "
Social Science Quarterly
86, 955–983.
Kenworthy, L. (1999). „Do Social-Welfare Policies Reduce Poverty? A Cross-National Assessment“
Social Forces
77(3), 1119–1139. Bradley, D., E. Huber, S. Moller, F. Nielsen, and J. D. Stephens (2003). „Determinants of Relative Poverty in Advanced Capitalist Democracies“
American Sociological Review
68(1), 22–51.
Orr, D. (November–December, 2004). "Social Security Isn’t Broken: So Why the Rush to 'Fix' It? " In C. Sturr and R. Vasudevan, eds. (2007).
Current Economic Issues
. Boston: Economic Affairs Bureau.
Starr, Paul (2008-02-25).
„A New Deal of Their Own“
American Prospect
. Suarchyvuotas
originalas
2008-05-05
. Nuoroda tikrinta
2008-07-24
UNICEF (2007).
„Child Poverty in Perspective: An Overview of Child Well-Being in Rich Countries“
(PDF)
BBC
. Nuoroda tikrinta
2007-09-10
Bartels, L. M. (2008).
Unequal Democracy: The Political Economy of the New Gilded Age
. Princeton, NJ: Princeton University Press.
Hartman, C. (2008).
„By the Numbers: Income“
. Suarchyvuotas
originalas
2011-07-25
. Nuoroda tikrinta
2008-07-24
Henderson, David R. (1998).
„The Rich—and Poor—Are Getting Richer“
Hoover Digest
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
Yellen, J. (2006).
„Speech to the Center for the Study of Democracy 2006–2007 Economics of Governance Lecture University of California, Irvine“
. San Francisco: Federal Reserve Board. Suarchyvuotas
originalas
2010-12-05
. Nuoroda tikrinta
2008-07-24
Shapiro, Isaac (2005-10-17).
„New IRS Data Show Income Inequality Is Again on the Rise“
. Center on Budget and Policy Priorities
. Nuoroda tikrinta
2007-05-16
Gilbert, D. (1998).
The American Class Structure
. Belmont, CA: Wadsworth.
ISBN 0-534-50520-1
Domhoff, G. William (2006).
„Table 4: Percentage of Wealth Held by the Top 10% of the Adult Population in Various Western Countries“
Power in America
. University of California at Santa Cruz, Sociology Dept. Suarchyvuotas
originalas
2011-10-20
. Nuoroda tikrinta
2006-08-21
Kennickell, Arthur B. (2006-08-02).
„Table11a: Amounts (Billions of 2004 Dollars) and Shares of Net Worth and Components Distributed by Net Worth Groups, 2004“
(PDF)
Currents and Undercurrents: Changes in the Distribution of Wealth, 1989–2004
. Federal Reserve Board
. Nuoroda tikrinta
2007-06-24
Benedetti, François (2003-12-17).
„100 Years Ago, the Dream of Icarus Became Reality“
. Fédération Aéronautique Internationale (FAI). Suarchyvuotas
originalas
2007-09-12
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Research and Development (R&D) Expenditures by Source and Objective: 1970 to 2004“
. U.S. Census Bureau. Suarchyvuotas
originalas
2008-10-31
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
MacLeod, Donald (2006-03-21).
„Britain Second in World Research Rankings“
Guardian
. Nuoroda tikrinta
2006-05-14
„Media Statistics > Televisions (per capita) by Country“
. NationMaster. 2003. Suarchyvuotas
originalas
2007-03-17
. Nuoroda tikrinta
2009-11-21
„Media Statistics > Personal Computers (per capita) by Country“
. NationMaster. 2003.
„Media Statistics > Radios (per capita) by Country“
. NationMaster. 2003. Suarchyvuotas
originalas
2006-12-22
. Nuoroda tikrinta
2007-06-03
„Download 2007 Digital Fact Pack“
Advertising Age
. 2007-04-23
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
„ISAAA Brief 35-2006: Executive Summary—Global Status of Commercialized Biotech/GM Crops: 2006“
. International Service for the Acquisition of Agri-Biotech Applications
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
„Interstate FAQ (Question #3)“
. Federal Highway Administration. 2006
. Nuoroda tikrinta
2009-03-04
„Car Free Day 2006: Nearly One Car per Two Inhabitants in the EU25 in 2004“
. Europa, Eurostat Press Office. 2006-09-19
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Household, Individual, and Vehicle Characteristics“
2001 National Household Travel Survey
. U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics. Suarchyvuotas
originalas
2007-09-29
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Daily Passenger Travel“
2001 National Household Travel Survey
. U.S. Dept. of Transportation, Bureau of Transportation Statistics. Suarchyvuotas
originalas
2007-09-29
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Intercity Passenger Rail: National Policy and Strategies Needed to Maximize Public Benefits from Federal Expenditures“
. U.S. Government Accountability Office. 2006-11-13
. Nuoroda tikrinta
2007-06-20
Renne, John L., and Jan S. Wells (2003).
„Emerging European-Style Planning in the United States: Transit-Oriented Development (p. 2)“
(PDF)
. Rutgers, The State University of New Jersey. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2014-09-12
. Nuoroda tikrinta
2007-06-11
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
Pucher, John, and Lewis Dijkstra (2000).
„Making Walking and Cycling Safer: Lessons from Europe“
(PDF)
Transportation Quarterly
. Transportation Alternatives. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2008-02-16
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
„Scheduled Passengers Carried (2008 data)“
. International Air Transport Association (IATA). Suarchyvuotas
originalas
2010-03-23
. Nuoroda tikrinta
2009-06-27
„Passenger Traffic 2006 Final“
. Airports Council International. 2007-07-18. Suarchyvuotas
originalas
2012-04-29
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Diagram 1: Energy Flow, 2007“
(PDF)
EIA Annual Energy Review 2007
. U.S. Dept. of Energy, Energy Information Administration
. Nuoroda tikrinta
2008-06-25
„Rank Order—Oil (Consumption)“
The World Factbook
. CIA. 2007-09-06. Suarchyvuotas
originalas
2018-12-26
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
„Atomic Renaissance“
Economist
. Nuoroda tikrinta
2007-09-06
Adams, J.Q., and Pearlie Strother-Adams (2001).
Dealing with Diversity
. Chicago: Kendall/Hunt.
ISBN 0-7872-8145-X
„U.S. POPClock Projection“
. U.S. Census Bureau.
Camarota, Steven A., and Karen Jensenius (2008).
„Homeward Bound: Recent Immigration Enforcement and the Decline in the Illegal Alien Population“
(PDF)
. Center for Immigration Studies
. Nuoroda tikrinta
2008-08-06
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
„European Union“
The World Factbook
. CIA. 2007-05-31. Suarchyvuotas
originalas
2020-06-15
. Nuoroda tikrinta
2007-06-15
„Rank Order—Birth Rate“
The World Factbook
. CIA. 2007-05-31. Suarchyvuotas
originalas
2013-03-10
. Nuoroda tikrinta
2007-06-13
“U.S. Legal Permanent Residents: 2008”
. Office of Immigration Statistics
Annual Flow Report.
„Persons Obtaining Legal Permanent Resident Status by Region and Country of Birth: Fiscal Years 1998 to 2007 (Table 3)“
. U.S. Dept. of Homeland Security. Suarchyvuotas
originalas
2008-09-06
. Nuoroda tikrinta
2008-09-06
„Executive Summary: A Population Perspective of the United States“
. Population Resource Center. 2000. Suarchyvuotas
originalas
2007-06-04
. Nuoroda tikrinta
2007-12-20
„Ancestry 2000“
(PDF)
. U.S. Census Bureau. 2004
. Nuoroda tikrinta
2007-06-13
B04003. TOTAL ANCESTRY REPORTED - Universe: TOTAL ANCESTRY CATEGORIES TALLIED FOR PEOPLE WITH ONE OR MORE ANCESTRY CATEGORIES REPORTED
Archyvuota kopija
2011-11-10 iš
Wayback Machine
projekto.
„Annual Estimates of the Population by Sex, Race, and Hispanic Origin for the United States: April 1, 2000 to July 1, 2008 (NC-EST2008-03)“
. U.S. Census Bureau, Population Division. 2009-05-01
. Nuoroda tikrinta
2009-07-23
„USA“
. U.S. Census Bureau. Suarchyvuotas
originalas
2001-03-10
. Nuoroda tikrinta
2014-06-27
„B03001. Hispanic or Latino Origin by Specific Origin“
2007 American Community Survey
. U.S. Census Bureau. Suarchyvuotas
originalas
2020-02-12
. Nuoroda tikrinta
2008-09-26
„Population: Native and Foreign-born Populations (Tables 42 and 43)“
2009 Statistical Abstract
. U.S. Census Bureau. 2008-12-23.
Suarchyvuota
iš originalo 2007-12-25
. Nuoroda tikrinta
2009-01-21
„An Older and More Diverse Nation by Midcentury“
. U.S. Census Bureau. 2008-08-14
. Nuoroda tikrinta
2008-09-06
„United States—Urban/Rural and Inside/Outside Metropolitan Area (GCT-P1. Population, Housing Units, Area, and Density: 2000)“
. U.S. Census Bureau. 2000-04-01. Suarchyvuotas
originalas
2020-02-12
. Nuoroda tikrinta
2008-09-23
„Table 1: Population Estimates for the 25 Largest U.S. Cities Based on July 1, 2006, Population Estimates: April 1, 2000 to July 1, 2006“
(PDF)
2006 Population Estimates
. U.S. Census Bureau, Population Division. 2007-06-28
. Nuoroda tikrinta
2007-09-08
„Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates“
(PDF)
2006 Population Estimates
. U.S. Census Bureau. 2007-04-05
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
„50 Fastest-Growing Metro Areas Concentrated in West and South“
. U.S. Census Bureau. 2007-04-05
. Nuoroda tikrinta
2007-01-26
„Table 1: Annual Estimates of the Population for Incorporated Places Over 100,000, Ranked by July 1, 2006 Population: April 1, 2000 to July 1, 2006“
CSV
2006 Population Estimates
. United States Census Bureau, Population Division. 2007-06-28
. Nuoroda tikrinta
2007-06-28
„Accepted Challenges to Vintage 2006 Population Estimates“
. United States Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2008-05-07
„Table 2. Population Estimates for the 100 Most Populous Metropolitan Statistical Areas Based on July 1, 2006, Population Estimates“
(PDF)
2005 Population Estimates
. U.S. Census Bureau. 2007-04-05
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
„Table 52—Languages Spoken at Home by Language: 2005“
(PDF)
Statistical Abstract of the United States 2006
. U.S. Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2008-10-18
„Foreign Language Enrollments in United States Institutions of Higher Learning“
(PDF)
. MLA. 2002. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2006-10-05
. Nuoroda tikrinta
2006-10-16
Feder, Jody (2007-01-25).
„English as the Official Language of the United States—Legal Background and Analysis of Legislation in the 110th Congress“
(PDF)
. ILW.COM (Congressional Research Service). Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2009-06-18
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
„The Constitution of the State of Hawaii, Article XV, Section 4“
. Hawaii Legislative Reference Bureau. 1978-11-07. Suarchyvuotas
originalas
2007-07-05
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
Dicker, Susan J. (2003).
Languages in America: A Pluralist View
. Clevedon, UK: Multilingual Matters. pp.
216
220–
25.
ISBN
1853596515
„California Code of Civil Procedure, Section 412.20(6)“
. Legislative Counsel, State of California
. Nuoroda tikrinta
2007-12-17
„California Judicial Council Forms“
. Judicial Council, State of California
. Nuoroda tikrinta
2007-12-17
„Among Wealthy Nations…U.S. Stands Alone in its Embrace of Religion“
Pew Global Attitudes Project
. Pew Research Center. 2002-12-19. Suarchyvuotas
originalas
2011-08-22
. Nuoroda tikrinta
2008-10-23
„Religious Composition of the U.S.“
(PDF)
U.S. Religious Landscape Survey
. Pew Forum on Religion & Public Life. 2007
. Nuoroda tikrinta
2008-10-23
„American Religious Identification Survey“
. CUNY Graduate Center. 2001. Suarchyvuotas
originalas
2005-10-24
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
Rosenstone, Steven J. (2009-12-17).
„Public Education for the Common Good“
. University of Minnesota. Suarchyvuotas
originalas
2014-08-01
. Nuoroda tikrinta
2009-03-06
„Ages for Compulsory School Attendance...“
. U.S. Dept. of Education, National Center for Education Statistics
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
„Statistics About Non-Public Education in the United States“
. U.S. Dept. of Education, Office of Non-Public Education
. Nuoroda tikrinta
2007-06-05
„Educational Attainment in the United States: 2003“
(PDF)
. U.S. Census Bureau
. Nuoroda tikrinta
2006-08-01
Daugiau informacijos apie raštingumą JAV ieškokite puslapyje
A First Look at the Literacy of America’s Adults in the 21st century
, U.S. Department of Education (2003).
„Human Development Indicators“
(PDF)
. United Nations Development Programme, Human Development Reports. 2005.
Suarchyvuota
(PDF)
iš originalo 2007-06-20
. Nuoroda tikrinta
2008-01-14
„Health, United States, 2006“
(PDF)
. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
Eberstadt, Nicholas, and Hans Groth (2007-04-19).
„Healthy Old Europe“
International Herald Tribune
Suarchyvuota
iš originalo 2007-04-23
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
MacAskill, Ewen (2007-08-13).
„US umbles Down the World Ratings List for Life Expectancy“
Guardian
. Nuoroda tikrinta
2007-08-15
„Rank Order—Infant Mortality Rate“
The World Factbook
. CIA. 2007-06-14. Suarchyvuotas
originalas
2018-02-07
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
Martin, Nicole (2007-08-24).
„UK Cancer Survival Rate Lowest in Europe“
The Daily Telegraph
Gatta, Gemma (2006). „Survival from Rare Cancer in Adults: A Population-Based Study“.
The Lancet Oncology
(2):
132–
140.
doi
10.1016/S1470-2045(05)70471-X
ISSN
1470-2045
„Prevalence of Overweight and Obesity Among Adults: United States, 2003–2004“
. Centers for Disease Control and Prevention, National Center for Health Statistics
. Nuoroda tikrinta
2007-06-05
Schlosser, Eric (2002).
Fast Food Nation
. New York: Perennial. p.
240
ISBN
0060938455
„Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity“
Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology
. American Heart Association. 2005
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
„Adolescent Sexual Health in Europe and the U.S.—Why the Difference?“
. Advocates for Youth. 2001. Suarchyvuotas
originalas
2007-05-20
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
Strauss, Lilo T. (2006-11-24).
„Abortion Surveillance—United States, 2003“
MMWR
. Centers for Disease Control, National Center for Chronic Disease Prevention and Health Promotion, Division of Reproductive Health
. Nuoroda tikrinta
2007-06-17
„2007 Facts & Figures“
. Texas Medical Center. Suarchyvuotas
originalas
2010-06-23
. Nuoroda tikrinta
2008-11-07
OECD Health Data 2000: A Comparative Analysis of 29 Countries
[CD-ROM] (OECD: Paris, 2000). See also
„The U.S. Healthcare System: The Best in the World or Just the Most Expensive?“
(PDF)
. University of Maine. 2001. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2010-06-04
. Nuoroda tikrinta
2006-11-29
Groves, Trish, T (2008).
„Stronger European Medical Research“
British Medical Journal
336
(7640):
341–
342.
doi
10.1136/bmj.39489.505208.80
ISSN
0959-8138
PMID
18276671
„Health, United States, 2006“
(PDF)
. Centers for Disease Control, National Center for Health Statistics
. Nuoroda tikrinta
2006-11-24
„Poverty Remains Higher, and Median Income for Non-Elderly Is Lower, Than When Recession Hit Bottom: Poor Performance Unprecedented for Four-Year Recovery Period“
. Center for Budget and Policy Priorities. 2006-09-01
. Nuoroda tikrinta
2007-06-24
Abelson, Reed (2008-06-10).
„Ranks of Underinsured Are Rising, Study Finds“
New York Times
. Nuoroda tikrinta
2008-10-25
Blewett, Lynn A.; Ward, Andrew; Beebe, Timothy J. (2006). „How Much Health Insurance Is Enough? Revisiting the Concept of Underinsurance“.
Medical Care Research and Review
63
(6):
663–
700.
doi
10.1177/1077558706293634
ISSN
1077-5587
PMID
17099121
45,000 American deaths associated with lack of insurance
. CNN.com. September 18, 2009.
Fahrenthold, David A. (2006-04-05).
„Mass. Bill Requires Health Coverage“
Washington Post
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
„Eighth United Nations Survey of Crime Trends and Operations of Criminal Justice Systems (2001–2002)“
(PDF)
. United Nations Office on Drugs and Crime (UNODC). 2005-03-31
. Nuoroda tikrinta
2008-05-18
Krug, E. G.; Powell, K. E.; Dahlberg, L. L. (1998), „Firearm-related deaths in the United States and 35 other high- and upper-middle-income countries“,
International Journal of Epidemiology
27
(2):
214–
221,
doi
10.1093/ije/27.2.214
PMID
9602401
„Crime in the United States by Volume and Rate per 100,000 Inhabitants, 1988–2007“
Crime in the United States 2007
. FBI. 2008.
Suarchyvuota
iš originalo 2008-09-16
. Nuoroda tikrinta
2008-10-26
„Crimes by Type of Offence“
. Statistics Canada. 2008-07-17
. Nuoroda tikrinta
2008-10-26
[neveikianti nuoroda]
„New Incarceration Figures: Thirty-Three Consecutive Years of Growth“
(PDF)
. Sentencing Project. 2006. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2007-06-11
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
Walmsley, Roy (2005).
„World Prison Population List“
(PDF)
. King's College London, International Centre for Prison Studies.
Suarchyvuota
(PDF)
iš originalo 2007-06-28
. Nuoroda tikrinta
2007-10-19
For the latest data, see
„Prison Brief for United States of America“
. King's College London, International Centre for Prison Studies. 2006-06-21.
Suarchyvuota
iš originalo 2007-08-04
. Nuoroda tikrinta
2007-10-19
For other estimates of the incarceration rate in China and North Korea see
Adams, Cecil (2004-02-06).
„Does the United States Lead the World in Prison Population?“
. The Straight Dope
. Nuoroda tikrinta
2007-10-11
„Pew Report Finds More than One in 100 Adults are Behind Bars“
. Pew Center on the States. 2008-02-28. Suarchyvuotas
originalas
2008-03-03
. Nuoroda tikrinta
2008-03-02
„Incarceration Rate, 1980–2005“
. U.S. Dept. of Justice, Bureau of Justice Statistics. 2006
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
„Entire World—Prison Population Rates per 100,000 of the National Population“
. King's College London, International Centre for Prison Studies. 2007.
Suarchyvuota
iš originalo 2007-08-24
. Nuoroda tikrinta
2007-10-19
„The Impact of the War on Drugs on U.S. Incarceration“
. Human Rights Watch. 2000
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
„Executions in the United States in 2007“
. Death Penalty Information Center. Suarchyvuotas
originalas
2008-09-07
. Nuoroda tikrinta
2007-06-15
„Executions Around the World“
. Death Penalty Information Center. 2007
. Nuoroda tikrinta
2007-06-15
Thompson, William, and Joseph Hickey (2005).
Society in Focus
. Boston: Pearson.
ISBN 0-205-41365-X
Fiorina, Morris P., and Paul E. Peterson (2000).
The New American Democracy
. London: Longman, p. 97.
ISBN 0-321-07058-5
Holloway, Joseph E. (2005).
Africanisms in American Culture
, 2d ed. Bloomington: Indiana University Press, pp. 18–38.
ISBN 0-253-34479-4
. Johnson, Fern L. (1999).
Speaking Culturally: Language Diversity in the United States
. Thousand Oaks, Calif., London, and New Delhi: Sage, p. 116.
ISBN 0-8039-5912-5
„Individualism“
. Clearly Cultural
. Nuoroda tikrinta
2009-02-28
Gutfield, Amon (2002).
American Exceptionalism: The Effects of Plenty on the American Experience
. Brighton and Portland: Sussex Academic Press. p.
65.
ISBN
1903900085
Zweig, Michael (2004).
What's Class Got To Do With It, American Society in the Twenty-First Century
. Ithaca, NY: Cornell University Press.
ISBN
0801488990
„Effects of Social Class and Interactive Setting on Maternal Speech“
. Education Resource Information Center
. Nuoroda tikrinta
2007-01-27
Ehrenreich, Barbara (1989).
Fear of Falling, The Inner Life of the Middle Class
. New York: HarperCollins.
ISBN
0060973331
Eichar, Douglas (1989).
Occupation and Class Consciousness in America
. Westport, CT: Greenwood Press.
ISBN
0313261113
O'Keefe, Kevin (2005).
The Average American
. New York: PublicAffairs.
ISBN
158648270X
ISBN 1-58648-270-X
„Ever Higher Society, Ever Harder to Ascend: Whatever Happened to the Belief That Any American Could Get to the Top“
Economist
. 2004-12-29
. Nuoroda tikrinta
2006-08-21
Blanden, Jo, Paul Gregg, and Stephen Malchin (2005).
„Intergenerational Mobility in Europe and North America“
(PDF)
. Centre for Economic Performance. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2006-06-23
. Nuoroda tikrinta
2006-08-21
{{
cite web
}}
: CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas (
nuoroda
„Women's Advances in Education“
. Columbia University, Institute for Social and Economic Research and Policy. 2006. Suarchyvuotas
originalas
2007-06-09
. Nuoroda tikrinta
2007-06-06
Williams, Brian, Stacey C. Sawyer, and Carl M. Wahlstrom (2005).
Marriages, Families and Intimate Relationships
. Boston: Pearson.
ISBN 0-205-36674-0
Village Voice
: 100 Best Films of the 20th century (2001)
. Filmsite.org;
Sight and Sound
Top Ten Poll 2002
. BFI. Nuoroda tikrinta on 2007-06-19.
„World Culture Report 2000 Calls for Preservation of Intangible Cultural Heritage“
. UNESCO. 2000-11-17
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
„Summary: Does Globalization Thwart Cultural Diversity?“
. World Bank Group
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
„Media Statistics > Television Viewing by Country“
. NationMaster
. Nuoroda tikrinta
2007-06-03
„Broadband and Media Consumption“
. eMarketer. 2007-06-07. Suarchyvuotas
originalas
2007-06-11
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
„TV Fans Spill into Web Sites“
. eMarketer. 2007-06-07. Suarchyvuotas
originalas
2007-06-09
. Nuoroda tikrinta
2007-06-10
Top Websites Ranking (2023 m.)
Biddle, Julian (2001).
What Was Hot!: Five Decades of Pop Culture in America
. New York: Citadel, p. ix.
ISBN 0-8065-2311-5
Bloom, Harold. 1999.
Emily Dickinson
. Broomall, PA: Chelsea House Publishers. p. 9.
ISBN 0-7910-5106-4
Meyers, Jeffrey (1999).
Hemingway: A Biography
. New York: Da Capo, p. 139.
ISBN 0-306-80890-0
Brown, Milton W. (1988 1963).
The Story of the Armory Show
. New York: Abbeville.
ISBN 0-89659-795-4
Daniels, Les (1998).
Superman: The Complete History
(1st
leid.). Titan Books. p.
11.
ISBN
1-85286-988-7
Klapthor, James N. (2003-08-23).
„What, When, and Where Americans Eat in 2003“
. Institute of Food Technologists. Suarchyvuotas
originalas
2012-09-08
. Nuoroda tikrinta
2007-06-19
Smith, Andrew F. (2004).
The Oxford Encyclopedia of Food and Drink in America
. New York: Oxford University Press, pp. 131–32.
ISBN 0-19-515437-1
. Levenstein, Harvey (2003).
Revolution at the Table: The Transformation of the American Diet
. Berkeley, Los Angeles, and London: University of California Press, pp. 154–55.
ISBN 0-520-23439-1
„Fast Food, Central Nervous System Insulin Resistance, and Obesity“
Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology
. American Heart Association. 2005
. Nuoroda tikrinta
2007-06-09
„Let's Eat Out: Americans Weigh Taste, Convenience, and Nutrition“
(PDF)
. U.S. Dept. of Agriculture. Suarchyvuotas
originalas
(PDF)
2009-12-07
. Nuoroda tikrinta
2007-06-09
Krane, David K. (2002-10-30).
„Professional Football Widens Its Lead Over Baseball as Nation's Favorite Sport“
. Harris Interactive. Suarchyvuotas
originalas
2009-01-04
. Nuoroda tikrinta
2007-09-14
Maccambridge, Michael (2004).
America’s Game: The Epic Story of How Pro Football Captured a Nation
. New York: Random House.
ISBN 0-375-50454-0
„All-Time Medal Standings, 1896–2004“
. Information Please
. Nuoroda tikrinta
2007-06-14
„Distribution of Medals—2008 Summer Games“
. Fact Monster
. Nuoroda tikrinta
2008-09-02
„All-Time Medal Standings, 1924–2006“
. Information Please
. Nuoroda tikrinta
2007-06-14
Norvegija
užima pirmąją vietą,
Sovietų Sąjunga
yra trečia, bet jei būtų prie SSRS medalių skaičiaus būtų pridėtas
Rusijos
federacijos medalių sportininkų iškovotų medalių skaičius, ši užimtų antrąją vietą.
Nuorodos
redaguoti
redaguoti vikitekstą
Vikisritis:
JAV
Vikiteka: Jungtinės Amerikos Valstijos
– vaizdinė ir garsinė medžiaga
JAV vyriausybė
Oficialus JAV vyriausybės portalas
Vyriausybinių svetainių tinklas
Baltieji rūmai
Oficiali JAV prezidento svetainė
Senatas
Oficiali JAV Senato svetainė
Rūmai
Oficiali JAV atstovų rūmų svetainė
Aukščiausiasis Teismas
Oficiali JAV Aukščiausiojo Teismo svetainė
JAV pilietybių ir imigracijos paslaugos
Archyvuota kopija
2006-11-02 iš
Wayback Machine
projekto.
Oficiali vyriausybes svetainė
Kongreso biblioteka
Oficiali
kongreso bibliotekos
svetainė
Statistinė informacija apie JAV
cia.gov info apie JAV
Archyvuota kopija
2018-12-26 iš
Wayback Machine
projekto.
Info apie JAV elektroninėje enciklopedijoje
Britannica
BBC info apie JAV
InfoUSA
Archyvuota kopija
2008-11-12 iš
Wayback Machine
projekto.
Portalas JAV informacinės agentūros resursams
Valstijų energijos profiliai
Archyvuota kopija
2010-02-11 iš
Wayback Machine
projekto.
Ekonominiai, aplinkosauginiai ir energijos duomenys apie kiekvieną valstiją
50 JAV valstijų
Surinktos nuorodos apie kiekvieną valstiją
101 didžiausias JAV miestas
Ir visa kita statistinė informacija apie kiekvieną kitą JAV miestą
JAV demografinės statistikos
iš JAV Surašymo biuro
Įdomioji JAV gyventojų kilmės statistika
Archyvuota kopija
2020-02-12 iš
archive.today
Apie JAV
Archyvuota kopija
2018-12-26 iš
Wayback Machine
projekto.
CŽV Pasaulio faktų knyga
JAV istorija
Istoriniai dokumentai
JAV nacionaliniai moto: istorija ir konstitucingumas
Archyvuota kopija
2006-12-12 iš
Archive-It
JAV
Nuorodos į istorinius dokumentus
JAV žemėlapiai
Nacionalinis JAV atlasas
Archyvuota kopija
2006-07-20 iš
Wayback Machine
projekto.
Oficialūs JAV užsienio reikalų ministerijos žemėlapiai
JAV palydovinis vaizdas
(WikiMapia)
JAV politinis valstijų žemėlapis
JAV politinis regionų žemėlapis
Archyvuota kopija
2011-05-25 iš
Wayback Machine
projekto.
JAV fizinis žemėlapis
JAV google žemėlapis
Laikas ir orai JAV
Interaktyvus JAV laiko juostų žemėlapis su realiu laiku
JAV orų žemėlapis
JAV orai ir kita statistinė informacija
JAV žiniasklaida
CNN
[neveikianti nuoroda]
USA Today
The Wall Street Journal
The Washington Post laikraštis
New York Post laikraštis
Chicago Tribune laikraštis
Los Angeles Times laikraštis
Šalių sąrašas
Amerika
Šiaurės Amerika
JAV
Kanada
Meksika
Kiti politiniai vienetai:
Bermudų salos
Grenlandija
Sen Pjeras ir Mikelonas
Centrinė Amerika
Belizas
Gvatemala
Hondūras
Kosta Rika
Nikaragva
Panama
Salvadoras
Karibų jūros regionas
Antigva ir Barbuda
Bahamos
Barbadosas
Dominika
Dominikos Respublika
Grenada
Haitis
Jamaika
Kuba
Sent
Kitsas
ir
Nevis
Sent
Lusija
Sent
Vinsentas
ir
Grenadinai
Trinidadas
ir
Tobagas
Kiti politiniai vienetai:
Angilija
Aruba
Britanijos Mergelių salos
Gvadelupa
JAV Mergelių salos
Kaimanų salos
Karibų Nyderlandai
Kiurasao
Martinika
Montseratas
Puerto Rikas
Sen Martenas
Sint Martenas
Terkso ir Kaikoso salos
Pietų Amerika
Argentina
Bolivija
Brazilija
Čilė
Ekvadoras
Gajana
Kolumbija
Paragvajus
Peru
Surinamas
Urugvajus
Venesuela
Kiti politiniai vienetai:
Folklando (Malvinų) Salos
Prancūzijos Gviana
Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos
Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
Valstybės narės
Albanija
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Estija
Graikija
Islandija
Ispanija
Italija
Jungtinė Karalystė
JAV
Juodkalnija
Kanada
Kroatija
Latvija
Lenkija
Lietuva
Liuksemburgas
Nyderlandai
Norvegija
Portugalija
Prancūzija
Rumunija
Slovakija
Slovėnija
Suomija
Šiaurės Makedonija
Švedija
Turkija
Vengrija
Vokietija
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Šis straipsnis įtrauktas į
Vertingų straipsnių
kategoriją.
Rodomas puslapis "
Kategorijos
Savaitės straipsniai
Vertingi straipsniai
JAV
Paslėptos kategorijos:
Puslapiai, naudojantys pasikartojančias skiltis iššaukiant šablonus
Puslapiai, naudojantys ISBN magiškas nuorodas
CS1 priežiūra: keli vardai: autorių sąrašas
Webarchive šablono Wayback nuorodos
Straipsniai su neveikiančiomis nuorodomis
Webarchive template archiveis links
Webarchive template other archives
Jungtinės Amerikos Valstijos
Pridėti temą