Kėnėjės Liaudėis Respoblėka - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
中华人民共和国
Zhōnghuá Rénmín Gònghéguó
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas vieleva
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gerbs
Valstībėnis gimnos
Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas gimnos
Valstībėnė kalba
Kėnu
Suostėnė
Pekins
Dėdliausis miests
Šanchajos
Valstībės vaduovā
Si Dzinpings
Prezidėnts
Li Kečiangs
Premjers
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
9 596 961 km² (
2,8%
Gīventuoju
2023
m. (pruogn.)
Tonkoms
1 411 750 000 (
145 žm./km² (
83
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2023
m. (pruogn.)
17 701 mlrd.
12 541
71
Valiota
Ženminbi Juanis
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC +8
netaikuoma
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pėlėitėnė vaina
1949
m.
spalė 1
Interneta kuods
.cn
Šalėis tel. kuods
86
Kėnėjės Liaudėis Respoblėka
(sotrompėntā tėisiuog
Kėnėjė
) īr valstībė rītū
Azėjuo
, ontra dėdliausė valstībė svietė vagol gīvėntuoju skaitlio pu
Indėjės
ė ketvėrta vagol dėdoma. Ana tor robežio so
Afganėstano
Butano
Mianmaro
Indėjė
Kazakstano
Kirkizėjė
Laoso
Monguolėjė
Nepalo
Šiaurės Kuoriejė
Pakėstano
Rosėjė
Tadžikėjė
Vietnamo
Kėnėjė īr vėinpartėnė socēlėstėnė respoblėka, katrou valda vėinėntėlė šalie legalė
Kėnėjės kuomonėstu partėjė
. Šalės īr vėina ėš penkiū pastuoviū
JT Saugoma Tarības
nariū. Īr vėina ėš
Azėjės infrastruktūras investėcėju banka
Šėlka kelė fuonda
Naujuojė vīstėmasė banka
vėina ėš ikorieju. Tēpuogė īr
BRICS
G20
APEC
Šanchajaus bendradarbiavėma organizacėjė
Rītū Azėjės vėršūniu sosėtėkėma
narie. Tor
kondoulėniū gėnklū
ė vėina magtīngiausiu armėju svietė. Dėdlesni biodžeta vainuos pramuonē tor tėktās
JAV
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Kėnėjės komunėstams nugaliejos Kėnėjės
cėvėlėnie vainuo
1949
m. Kėnėjės komunėstu partėjės līderis
Mauo Dzeduns
paskelbė, ka ikor Kėnėjės Liaudėis Respoblėka. Nu tou čiesa Kėnėjė īr palėkosė vėinpartėnė suocēlėstėnė šalės. Valdont Mauo Dzedunou šalie bova ivests
tuotalėtarėnis
valdīms, pasėžīmiejės inteligentėjės ė koltūras persekiuojėmo (īpatėngā per
Koltūrėnė revoliucėjė
), akuonuomėnėm klaiduom, diel katrū tonkiausē nu
bada
pasėmėrė 20-30 mėlėjuonu žmoniū.
Paskiau i valdė atiejė
Deng Siaopins
, Kėnėjuo atsėrada daugiau liousoma, pradietė akuonuomėnē partvarkīmā, planėnė akuonuomėka keitama i mėšrė. Kėnėjup palėikt pruoblemas so
demuokratėjė
, skaidromo, žmuogaus teisėm, kāp antās
spauduos liousoms
vieras liousoms
ėr etnėnė līgībė.
Admėnėstracėnis skėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Kėnėjės LR īr skėrstuoma i pruovincėjės, autuonuomėnius regijuonus, specēlius adminėstracėnius regijuonus ė ėšskirtūsius miestus.
Pruovincėjės (省)
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Anhui
(安徽)
Fudzians
(福建)
Gansu
(甘肃)
Guangdongs
(广东)
Guidžou
(贵州)
Hainans
(海南)
Hebėjos
(河北)
Heilongdziangs
(黑龙江)
Henans
(河南)
Hubėjos
(湖北)
Hunans
(湖南)
Dziangsu
(江苏)
Dziangsi
(江西)
Dzilins
(吉林)
Liaonings
(辽宁)
Činghajos
(青海)
Šensi
(陕西)
Šandongs
(山东)
Šanksi
(山西)
Sičuans
(四川)
Junnans
(云南)
Džedziangs
(浙江)
Autonuomėnē regijuonā (自治区)
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Guangsi džuangu
(广西壮族自治区)
Vėdėnė Monguolėjė
(内蒙古自治区)
Ningsia
(宁夏回族自治区)
Sindziangs
(新疆维吾尔自治区)
Tibetas
(西藏自治区)
Ėšskėrtė̄jė miestā (直辖市)
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pekins
(北京市)
Šanchajos
(上海市)
Guangdžou
(广州市)
Čongčings
(重庆市)
Tiandzins
(天津市)
Specēlė̄jė administracėnē regijuonā (特别行政区)
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Honkongs
(香港特别行政区)
Makao
(澳门特别行政区)
Miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
2019 m. doumenėm, 60% gīvėntuoju gīven miestūs, a pruocents pastuovē aug. Mėslėjama, ka 2030 m. Kėnėjės miestūs gal gīventė 1 mlrd. gīvėntuoju. Kėnėjuo īr daugiau kāp 160 mėlėjuonėniu miestu. Žemiau ožrašīta 20 dėdliausiu miestu šalie.
Dėdliausė Kėnėjės Liaudėis Respoblėkas miestā 2020 m.
Vėita palē dėdoma
Miests
Pruovincėjė
Gīvėntuoju skaitlios
Vėita palē dėdoma
Miests
Pruovincėjė
Gīvėntuoju skaitlios
Šanchajos
Šanchajos
24 281 400
11
Honkongs
Honkongs
7 448 900
Pekins
Pekins
19 164 000
12
Džendžou
Henans
7 179 400
Guandžou
Guangdongs
13 858 700
13
Nandzins
Dzjansu
6 823 500
Šendžens
Guangdongs
13 438 800
14
Sjanis
Šensi
6 642 100
Tiandzins
Tiandzins
11 744 400
15
Dzjinanis
Šandongs
6 409 600
Čuncins
Čuncins
11 488 000
16
Šenjanis
Liaonings
5 900 000
Dunguanis
Guangdongs
9 752 500
17
Cindao
Šandongs
5 501 400
Čendu
Sičuans
8 875 600
18
Harbins
Heilongdziangs
5 054 500
Uhanis
Hubiejos
8 652 900
19
Hefiejos
Anhujos
4 750 100
10
Handžou
Džedziangs
8 109 000
20
Čančunis
Dzilins
4 730 900
Koltūra
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Kėnėjės civilizacėjė īr tūkstontiu metu senoma. Anuos prigavėmā:
Kėnėšks rašts
Irigacėnė žemdėrbīstė.
Metalu līdėms,
bruonzas
nauduojėms.
Šėlks
puopīrios
kuompasos
paraks
seismuograps
porcelians
Rašals.
Presos.
Kuonfocėjaus
muokėms.
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Kėnėjės LR akuonuomėka nuognē aug pastarūsiūs 3 dešėmtmėtius, vuo 2010 m. palē
BVP
aplenkė
Japuonėjė
. Tėk palē BVP vėinam gīventuojou Kėnėjė nie dėdlē baguota - 2023 m. anuos nomėnalos BVP neprigava svieta vėdorkė ė bova 12 541 JAV duolerē - bėškioka mažiau kāp
Rosėjės
Nuors šalės oficēlē vėinpartėnė komunėstėnė īr, nu
1978
m. Kėnėjės akuonuomėka perėjė ėš
kuomandėnės
rėnkas akuonuomėka
. Šalės ėšdėrb dėdlė šmuota Svietė nauduonamu platiuos apīvuokas pruodoktu.
Paskotėnēs metās Kėnėjė īr palėkosė glabna
atsėnaujėnontės energetėkas
vīstėtuojė svietė. 2022 m. anuos vīstėmou ė komercēlėzacėjē ana skīrė 546 mlrd. JAV duoleriu, dėdliausė soma cielam svietė.
Nūruodas
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Atvėrs kataluogs aple Kėnėjė (lietovėškā)
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Azėjė
Afganėstans
Armienėjė
Azėrbaidžians
Bahreins
Bangladešos
Bruniejos
Butans
Fėlėpinā
Grozėjė
Indėjė
Indonezėjė
Irans
Iraks
Izraelis
Japuonėjė
Jemens
Juordanėjė
JAE
Kambuodža
Katars
Kazakstans
Kėnėjė
Kėpros
Kirkizėjė
Kovėits
Laosos
Lėbans
Malaizėjė
Maldīvā
Monguolėjė
Mianmars
Nepals
Omans
Pakėstans
Pėitū Kuoriejė
Rītū Timuors
Rosėjė
Saudo Arabėjė
Singapūrs
Sėrėjė
Šiaurės Kuoriejė
Šri Lanka
Tadžikistans
Tailands
Torkėjė
Torkmėnistans
Ozbėkistans
Vietnams
Beijing: China Statistic Publishing House, 2021 m.
„World Economic Outlook Database“
, 2023 m. spalis".
Terptautėnis valiotas fuonds
Gautė ėš „
Kateguorėjė
Kėnėjė
Kėnėjės Liaudėis Respoblėka
Pridietė ožvardėnėma