Lėnkėjė - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Rzeczpospolita Polska
Lėnkėjės vieleva
Lėnkėjės gerbs
Valstībėnis gimnos
Lėnkėjės gimnos
Valstībėnė kalba
Lėnku
Suostėnė
Varšova
Dėdliausis miests
Varšova
Valstībės vaduovā
Karol Nawrocki
Prezidėnts
Donald Tusk
Ministros pėrmėninks
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
312 696 km² (
69
2%
Gīventuoju
2019
m.
bėrželis
Tonkoms
38 386 000 (
36
123 žm./km² (
61
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2005
(progn.)
489,80 mlrd.
23
12 700
54
Valiota
Lėnkėjės zluots
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Ikūrėms
Atkūrėms
X omžios
1918
m.
lapkristė 11
Interneta kuods
.pl
Šalėis tel. kuods
48
Lėnkėjės Respoblėka
lėnkėškā
Rzeczpospolita Polska
) īr valstībė
cėntrėnie Euruopuo
, katruos suostėnė īr
Varšova
. Lėnkėjė īr muodernėška, magtīnga akuonuomėškā valstībė, torontė ėlga istuorėjė. Glabna
viera
valstībie īr
Ruomas katalėku
, oficēlē ana nu valstībės palėkosė atskėrta īr. Mažne 88 procentā lėnku prigol Ruomas katalėku bažnīčē.
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Glabns straipsnis:
Lėnkėjės istuorėjė
Lėnkėjės valstībės skvarmavėmuosė pradė
X omžios
laikuoms īr. Tumet polianu konėgākštis pasėkrėkštėjė, vuo anuo sūnos Bolesluovs Narsosā palėka pėrmo Lėnkėjės karaliom. Lėnkėjės ė
Lietovuos
, vuo krūvuo ė tēpuogė
Žemaitėjės
istuorėjė dėdlē sosėjosė.
1569
m. pasėrašios
Lioblėna unėjė
Lėnkėje sīkio so
Lietova
sodarė kuonfederacėnė šali,
ATR
, vėina magtīngiausiu Euruopuo tou čieso. Ale pu vainū šalē nosėlpos anou
1772
m. jiemė dalėntėis Prūsėjės, Austrėjės ė Rosėjės imperėjės. 1795 m., pu tretė padalėjėma, Lėnkėjės karalīstė, kāp tēpuogė LDK, ėšnīka ėš svieta žemielapė. Nu 1815 m. dėdlis Lėnkėjės šmuots prigolė
Rosėjės imperėjē
, anuos terituorėjuo palėka ikorta vasalėnė
Lėnkėjės Kuongresa karalīstė
Lėnkėjė naprigolnoma atstatė
1918
m.
lapkristė 11
d., tujaus pu Vuokītėjės kapitulēcėjės
Pėrmuo svieta vainuo
. Tarpovainės čieso santīkē terp Lietovuos ė Lėnkėjės bova bluogė, bo Lėnkėjė bova ožiemosė
Vėlniaus krašta
so Lietovuos suostėnė priskaituomo
Vėlniom
. Tēpuogė Lėnkėjė bova ožiemosė Vakarū Ukrainas ė Vakarū Baltarosėjės žemės.
Lėnkėjės ožpoulėmo
1939
m.
siejės 1
d. prasėdiejė
Ontra svieta vaina
Vuokītėjē
ožpoulos
siejės 17
d. i pagelba atskobiejė
SSRS
, ožpoldama Lėnkėjės rītū šmuota. Tēp dvė šalė pasėdalėna Lėnkėjės žemės. Vaina Lėnkėjē pridarė baisē daug ėškadu - žova aple 6 mln. šalėis gīvėntuoju, sonaikėnta daugoms vėitėnės žīdu bendroumenės, vaina neigiamā paveikė akuonuomėka.
Pasėbėngos vainā Lėnkėjė pasėlėka SSRS itakos zuonuo, šalie ivests vėinpartėnis komunėstėnis režėms. Da XX o. aštonta dešimtmetė pabėnguo ikorts kostiejėms „
Solėdaroms
“. 1989 m. Lėnkėjuo žloga kuomonėstėnė valdė ė šalės ėš suovietėnė bluoka pasėliuosava. Lėnkėjė 1999 m. palėka
NATO
, vuo 2004 m.
ES
narė.
Puolitėnė sistema
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Valdīma skvarma – posiau prezidėntėnė respoblėka. Galiuo
1997
m. prijėmta kuonstėtocėjė. Šalėis vaduovs īr prezidėnts. Ans renkams vėsoutėnio balsavėmo. Kadencėjė tronk 5 metus. Prezidėnta mandats gal būtė vėina lėika atnaujėnts.
Admėnėstracėnis soriedīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Glabns straipsnis:
Lėnkėjės vaivadėjės
Lėnkėjė soriedīta ėš 16 vaivadėju (
lėnkėškā
województwa
, vns.
lėnkėškā
województwo
; skliaustūs parašītas suostėnės):
Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė
Wielkopolskie
Puoznanė
Kojavėjės Pamarė vaivadėjė
Kujawsko-Pomorskie
Bīdgoščios
Tuorunė
Lioblėna vaivadėjė
Lubelskie
Lioblėns
Lioboša vaivadėjė
Lubuskie
Gožuvs
Zeliona Gura
Luodzės vaivadėjė
Łódzkie
Luodzė
Mazuovėjės vaivadėjė
Mazowieckie
Varšova
Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė
Małopolskie
Kruokova
Uopuolės vaivadėjė
Opolskie
Opolė
Pakarpatės vaivadėjė
Podkarpackie
Žešovs
Palėnkės vaivadėjė
Podlaskie
Balstuogė
Pamarė vaivadėjė
Pomorskie
Gdanskos
Silezėjės vaivadėjė
Śląskie
Katovicā
Švėnta Krīžiaus vaivadėjė
Świętokrzyskie
Kelcā
Vakarū Pamarė vaivadėjė
Zachodnio-Pomorskie
Ščecins
Varmėjės Mozūru vaivadėjė
Warminsko-Mazurskie
Olštīns
Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė
Dolnośląskie
Vruoclavs
Geuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Lėnkėjė īr centrėnės Euruopas valstībė. Šiaurie Lėnkėjė prėēn pri
Baltėjės jūras
, pėitūs - pri
Karpatū
kalnū. Aukštiausė vėršokalnė –
Rīsā
Rysy
, 2499 m) (
Aukštūsiūsė Tatrūsė
). Ėlgiausės opės –
Vīsla
Wisła
),
Odra
(aba Oderis) ė
Varta
Warta
).
Žmuonis
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
63 % Lėnkėjės gīvėntuoju gīvėn miestūs. 2020 m. aple 50 % lėnku gīvena nūsavūs
nomūs
, 44 % -
botūs
. 2011 m. sorašīma doumenėm, 93,8 % gīvėntuoju īr lėnkā. Kėtas dėdlės tautėnės gropės -
silezėitē
vuokītē
godā
okrainėitē
Dėdliausė miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Vėita
Miests
Vaivadėjė
Gīvėntuoju skaitlios
Vėita
Miests
Vaivadėjė
Gīvėntuoju skaitlios
Varšova
Mazuovėjės vaivadėjė
1 724 404
11
Balstuogė
Palėnkės vaivadėjė
295 282
Kruokova
Mažuosės Lėnkėjės vaivadėjė
758 992
12
Gdīnė
Pamarė vaivadėjė
248 042
Luodzė
Luodzės vaivadėjė
711 332
13
Čenstokava
Silezėjės vaivadėjė
232 318
Vruoclavs
Žemotėnės Silezėjės vaivadėjė
632 067
14
Radoms
Mazuovėjės vaivadėjė
218 466
Puoznanė
Dėdliuosės Lėnkėjės vaivadėjė
548 028
15
Sosnovecos
Silezėjės vaivadėjė
211 275
Gdanskos
Pamarė vaivadėjė
461 531
16
Tuorūnė
Kojavėjės Pamarė vaivadėjė
203 447
Ščecins
Vakarū Pamarė vaivadėjė
408 172
17
Kelcā
Švėnta Krīžiaus vaivadėjė
199 870
Bidgoščios
Kojavėjės Pamarė vaivadėjė
359 428
18
Glivicės
Silezėjės vaivadėjė
185 450
Lioblėns
Lioblėna vaivadėjė
343 598
19
Žešovs
Pakarpatės vaivadėjė
183 108
10
Katovicā
Silezėjės vaivadėjė
304 362
20
Zabžos
Silezėjės vaivadėjė
178 357
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Lėnkėjės akuonuomėka īr vertėnama kāp pėlnā ėšsėvīstiosė. Nu 1990 m. ėšauga septīnius sīkius, veikiau nekāp Lietovuos. Palē nuomėnalo
BVP
Lėnkėjės akuonuomėka īr pėnkta dėdliausė
ES
ė 22-a dėdliausė vėsam svietė. Lėnkėjė palėka vėinėntelė akuonuomėka, katra ėšvengė recesėjės 2007-2008 m. krėzės čieso.
Dėdliausi šmuota akuonuomėkas sodara
paslaugū sektuorios
(57,4 %),
pramuonė
(40,2 %) ir
žemės ūkis
(2,4 %). Glabnė
prekības
partnerē -
Vuokītėjė
Kėnėjė
Italėjė
Energėjės
sektuoriuo domėnou
onglės
, 3 dėdliausės kuompanėjės kuožnās metās ėškasa 100 mln.
onglėis, dėrb daug onglėis kūrenėma elektrėniu. Onglės tēpuogė īr glabns
šėltnamė efekta sokelontiu doju
šaltenis. Ligė 2030 m. Lėnkėjė īr isėpareiguojosė somažėntė onglėis ė
lignita
nauduojėma energetėkuo.
Koltūra
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Lėnkā īr slavā, ale Lėnkėjės koltūrā dėdlė itaka padarė germanėšks, luotīnėšks, bėzantėšks koloritā.
Klasėkėnės Lėnėkės kompuozėtuoriu mozėka žėnuoma tēpuogė ož šalėis robežiaus. Garsiausė klasėkā –
Frederiks Šopens
Arturas Rubinšteins
Ignacos Jans Paderevskis
Kšėštofs Pendereckis
. Lėnkėjuo puopolēros dainioujamuosės puoezėjės žonros.
Literatūruo platē žėnuomė lėnku
ruomantėkā
Aduomas Mėckevėčios
Jolėjos Slovackis
Zigmunts Krasinskis
. Tēpuogė ėš
Lietovuos
kėlės
Česlovs Milošos
Olga Tokarčuk
(abodo
Nuobelė literatūras premėjės
laureato).
Vikitėka: Lėnkėjė
– Abruozdielē ė kėtė dāktā, katrėi prigol prī straipsnė.
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Euruopa
Airėjė
Albanėjė
Andora
Armienėjė
Austrėjė
Azėrbaidžians
Baltarosėjė
Belgėjė
Bosnėjė ėr Hercuogovėna
Bulgarėjė
Čekėjė
Danėjė
Estėjė
Graikėjė
Grozėjė
Islandėjė
Ispanėjė
Italėjė
Jongtėnė Karalīstė
Joudkalnėjė
Kėpros
Kroatėjė
Latvėjė
Lėnkėjė
Lichtenštėins
Lietova
Lioksemborgs
Malta
Moldavėjė
Muonaks
Nīderlandā
Norvegėjė
Portugalėjė
Prancūzėjė
Romonėjė
Rosėjė
San Marins
Serbėjė
Slovakėjė
Slovienėjė
Soumėjė
Šiaurės Makeduonėjė
Švedėjė
Šveicarėjė
Torkėjė
Okraina
Vatikans
Vengrėjė
Vuokītėjė
Gautė ėš „
Kateguorėjė
Lėnkėjė
Lėnkėjė
Pridietė ožvardėnėma