Nīderlandā - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Koninkrijk der Nederlanden
Nīderlandu vieleva
Nīderlandu gerbs
Valstībėnis gimnos
Nīderlandu gimnos
Valstībėnė kalba
olandu
Frīzėjuo –
frīzu
Suostėnė
Amsterdams
Dėdliausis miests
Amsterdams
Valstībės vaduovā
Vėlhelms Aleksandros
Karalios
Rob Jetten
Ministros Pėrmėninks
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
41 526 km² (
131
18,41%
Gīventuoju
2006
lėipa
(progn.)
Tonkoms
16 491 461 (
58
397,14 žm./km² (
14
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2005
(progn.)
501,60 mlrd.
22
30 600
16
Valiota
Euras
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +2
Naprīgolnoms
Paskėlbta
Pripažėnta
Jongtėnė Nīderlandu Karalīstė
Nīderlandu Karalīstė
nuo
Ispanėjės
1579
m.
sausė 6
1648
m.
sausė 30
1815
1830
spalio 4
Interneta kuods
.nl
Šalėis tel. kuods
31
Nīderlandu Karalīstė
Nīderlandā
aba
Olandėjė
) – īr federacėnė valstībė, sodarīta ėš Nīderlandu euruopėnės dalies, esantiuos vakarū
Euruopuo
, šalėp
Šiaurės jūras
. Tor robežio so
Belgėjė
Vuokītėjė
Nīderlandu Antėlās
ėr
Aruba
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Geuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Vakarū Euruopas šalės, šalėp Šiaurės jūras. Šalie nier dėdliū kalnū, aba aukštomū. Dėdlis šmuots terituorėjės īr jūras līgiaus aukštomė.
Koltūra
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nīderlandu akanuomėka īr poikiam stuovie. Šalie koramė aukštuos pridietėnės verties pruodoktā ė paslaugas. Gerā vīkst prekība, šalie poikė infrastroktūra, gerā apmuokinta darba jiega.
Žmuonis
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
20221 m. šalie gīvena 17,5 mln. gīvėntuoju. Žmuoniū gīven dėdlē tonkē - dėdliausis gīvėntuoju tonkoms Euruopuo pu
Maltas
Monaka
Vatikana
San Marina
Dėdliausė miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Amsterdams
Šiaurės Olandėjė
, 747 093 gīv.)
Roterdams
Pėitū Olandėjė
(582 951 gīv.)
Haga
Pėitū Olandėjė
, 475 681 gīv.)
Utrechts
Utrechta pruovincėjė
, 294 737 gīv.)
Eindhovens
Šiaurės Brabants
, 210 333 gīv.)
Tilborgs
Šiaurės Brabants
, 202 091 gīv.)
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Šalės skėrstuoma i 12 administracėniu regijuonu (pruovincėju). Anou kuožna valda
gobernatuorios
Commissaris van de Koning(in)
), t. ī. karaliaus aba karalienės kuomėsars).
Nīderlandu administracėnis soskėrstīms (lietoviu k., rauduonė taškā žīmė pruovincėju cėntrus).
Pruovincėjė
Olandėškā
Padietės šalėis masto
Adm. cėntros
Drentė
Drenthe
šiaurės rītūs, i pėitus nu Groningena
Asens
Flevolands
Flevoland
šalėis cėntrė
Lelistads
Frīzėjė
Friesland
šalėis šiaurie
Leuvardens
Gelderlands
Gelderland
šalėis cėntra rītūs, i pėitus nu Overeiselė
Arnhems
Groningenas
Groningen
šalėis šiaurės rītūs
Groningens
Limburgs
Limburg
šalėis pėitrītiūs
Mastrichts
Overeiselis
Overijssel
šalėis rītūs, i pėitus nu Drentės
Zvolė
Pietų Olandija
Zuid-Holland
šalėis cėntra vakarūs, i pėitus nu Šiaurės Olandėjės
Haga
Šiaurės Brabantas
Noord-Brabant
šalėis pietūs
Hertogenbosos
Šiaurės Olandija
Noord-Holland
šalėis šiaurės vakarūs
Harlems
Utrechtas
Utrecht
šalėis cėntrė
Utrechts
Zelandija
Zeeland
šalėis pėitvakariūs
Midelborgs
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Euruopa
Airėjė
Albanėjė
Andora
Armienėjė
Austrėjė
Azėrbaidžians
Baltarosėjė
Belgėjė
Bosnėjė ėr Hercuogovėna
Bulgarėjė
Čekėjė
Danėjė
Estėjė
Graikėjė
Grozėjė
Islandėjė
Ispanėjė
Italėjė
Jongtėnė Karalīstė
Joudkalnėjė
Kėpros
Kroatėjė
Latvėjė
Lėnkėjė
Lichtenštėins
Lietova
Lioksemborgs
Malta
Moldavėjė
Muonaks
Nīderlandā
Norvegėjė
Portugalėjė
Prancūzėjė
Romonėjė
Rosėjė
San Marins
Serbėjė
Slovakėjė
Slovienėjė
Soumėjė
Šiaurės Makeduonėjė
Švedėjė
Šveicarėjė
Torkėjė
Okraina
Vatikans
Vengrėjė
Vuokītėjė
Gautė ėš „
Kateguorėjė
Nīderlandā
Nīderlandā
Pridietė ožvardėnėma