Nuorvegėjė - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
Kongeriket Norge
Kongeriket Noreg
Nuorvegėjės vieleva
Nuorvegėjės gerbs
Valstībėnis gimnos
Nuorvegėjės gimnos
Valstībėnė kalba
nuorvegu
Bokmål
Nynorsk
Suostėnė
Uosls
Dėdliausis miests
Uosls
Valstībės vaduovā
Harolds V
Karalios
Jonas Gahr Støre
Premjeras
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
323 207
km² (
67
5,7%
Gīventuoju
2026
lėipa
(progn.)
Tonkoms
5 627 400
120
14,6 žm./km² (
213
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2006
(progn.)
207,30 mlrd.
40
47 800
Valiota
Nuorvegėjės kruona
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC +1
UTC +0
Naprīgolnoms
Paskelbta
Pripažėnta
Konstitucėjės paskelbėms
1814
1814
Interneta kuods
.no
Šalėis tel. kuods
47
Nuorvegėjė
aba
Norvegėjė
(pėlns ožvadėnėms
Nuorvegėjės Karalīstė
nuorvegėškā
Kongeriket Norge
) īr valstībė šiaurės
Euruopuo
, pri
Šiaurės jūruos
. Robežiounas so
Švedėjė
Rosėjė
Soumėjė
. Tēpat Nuorvegėjē prigol
Bovie
sala,
Svalbards
Jan Majens
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nuorvegėjė ėr ėšdalīnta i 15 adminėstracėniu regėjuonu, katrie ožvadīntė apskrėtėm (nuorvegėškā -
Fylker
), vuo anuos da ėšdalīnta i 357 savėvaldībės (nuorvegėškā -
Kommuner
). Tėktās suostėnė Oslos īr krūvuo apskrėtės ė savivaldībė.
Apskrėtis (fylke) 2024
Apskrėtis 2024
Admėnėstracėnē cėntrā
Uosls
Uosls
11
Rogalands
Stavangerės
15
Miuorė ė Romsdalis
Muoldė
18
Nuordlands
Bodė
31
Østfold
Sarpsbuorgs
32
Akeškiūsos
Uosls
33
Bioskeriuds
Dramens
34
Innlandet
Hamars
39
Vestfuolds
Tiuonsbergs
40
Telemarks
Šėins
42
Agderis
Krėstēnsands
46
Vestland
Bergens
50
Triuondelags
Stėincherės
55
Tromsos
Tromsė
56
Fėnmarks
Vadsė
Ba ton valstės ėšdalėnėmū egzėstoun ė skėrstīms i pėnkis glabniausios regėjuonos (nuorvegėkā -
Landsdel
):
Pėitū žemes (
Sørlandet
),
Rītū žemes (
Østlandet
),
Vakarū žemes (
Vestlandet
),
Trendelags (
Trøndelag
) ė
Šiaurės Nuorvegėjė (
Nord-Norge
).
Tas ėšdalėnėms īr dėdliau ėš papruotiū, istuorėjės, panašē, kāp
Lietovuo
īr
Aukštaitėjė
Žemaitėjė
Dzūkėjė
ė kt.). Terp regėjuonūs skėras tarmės.
Akanuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nuorvegėjė ī magtīngas akanuomėkas Valstībė. Tor sava valiuta
Nuorvegėjės kruona
. Nuorvegėjė īr vėsina glabniausiu svietas
naptas
ė gamtėniu doju ėškasieju ė akspartoutuoju. Nuorvegėjuo ī dėdlē mėzerna kuoropcėjė, kas lēd grētā vīstītėis akanuomėka ė parīmt ė tākīt ėnuovacėjės.
Svēkatas sėstema
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nuorvegėjuo dėdliuojė daugoma svēkatas apsauga gīventuojam īr namuokama. Nuorvegėjuo svēkatas klausėmus sprend Nuorvegėjės svēkatas dėrektuorats, anam pavaldė īr
Nuorvegėjės svēkatas akunuomėkas admėnėstracėjė
Šaltėnē
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Arealstatistics for Norway 2020
(in no)." Kartverket, mapping directory for Norway: 2019-12-20. Nūruoda tėkrėnta 2020-03-07.
Population, 2026-01-01
(in en)." Statistics Norway: 2026-02-25. Nūruoda tėkrėnta 2026-02-26.
3,0
3,1
Fylkesinndelingen fra 2024
(in no)." Regjeringen: 2022-07-05. Nūruoda tėkrėnta 2024-03-01.
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Euruopa
Airėjė
Albanėjė
Andora
Armienėjė
Austrėjė
Azėrbaidžians
Baltarosėjė
Belgėjė
Bosnėjė ėr Hercuogovėna
Bulgarėjė
Čekėjė
Danėjė
Estėjė
Graikėjė
Grozėjė
Islandėjė
Ispanėjė
Italėjė
Jongtėnė Karalīstė
Joudkalnėjė
Kėpros
Kroatėjė
Latvėjė
Lėnkėjė
Lichtenštėins
Lietova
Lioksemborgs
Malta
Moldavėjė
Muonaks
Nīderlandā
Norvegėjė
Portugalėjė
Prancūzėjė
Romonėjė
Rosėjė
San Marins
Serbėjė
Slovakėjė
Slovienėjė
Soumėjė
Šiaurės Makeduonėjė
Švedėjė
Šveicarėjė
Torkėjė
Okraina
Vatikans
Vengrėjė
Vuokītėjė
Gautė ėš „
Kateguorėjė
Nuorvegėjė
Nuorvegėjė
Pridietė ožvardėnėma