Prancūzėjė - Wikipedia
Pereiti prie turinio
Straipsnis ėš Vikipedėjės, encikluopedėjės žemaitėškā.
République Française
Prancūzėjės vieleva
Prancūzėjės gerbs
Valstībėnis gimnos
Prancūzėjės gimnos
Valstībėnė kalba
prancūzu
Suostėnė
Parīžios
Dėdliausis miests
Parīžios
Valstībės vaduovā
Emanuelis Makrons
Prezidėnts
Sébastien Lecornu
Mėnėstros pėrmėninks
Pluots
- Ėš vėsa
- % ondėns
643 427 km² (
41
0,26%
Gīventuoju
2006
lėipa
(pruogn.)
Tonkoms
62 752 136 (
20
97,53 žm./km² (
76
BVP
- Ėš vėsa
- BVP gīvėntuojou
2006
(pruogn.)
1 871,00 mlrd.
30 100
23
Valiota
Euras
Čiesa zuona
Vasaras čiesos
UTC+1 (CET)
UTC+2
Naprīgolnoms
ikorta
Verdena taika
843
Interneta kuods
.fr
Šalėis tel. kuods
+33
Prancūzėjės Respoblėka
Prancūzėjė
prancūzėškā
République Française, La France
) īr šalės
Euruopuo
ES
NATO
narė. Prancūzėjės krontus skalaun
Atlanta ondėnīns
Vėdoržemė jūra
. Pėitūs tor robežio so
Ispanėjė
, šiaurie so
Vuokītėjė
Belgėjė
Lioksemborgo
Šveicarėjė
Monako
Andora
, vuo rītūs - so
Italėjė
. Diel terituorėjės skvarmas patīs prancūzā sava šali čiesās vadėn
šešėkompio
L'Hexagone
).
Prancūzėjės pavadėnėms kėlėma ėš
franku
, vėinuos germanu gėntėis, varda. Frankā dabartėnės Prancūzėjės terituorėjuo pasėruodė ė anon ožvaldė pu Vakarū
Ruomas Imperėjės žlogėma
Istuorėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Pėrmė̄jė rašītėnē šaltenē, karėi pateik žėniū aplė Prancūzėjės terituorėjuo gīvenosės gėntis, īr graikū. Maždaug nu
Žalvarė omžiaus
dabartėnės Prancūzėjės terituorėjė bova apgīvendėnta
galu
keltu
gėntės).
I. o. pr. Kr. vėdorie
Ruoma
ožkariava Galėjė, ale V o. dabartėnė Prancūzėjės terituorėjė palėka glabna Franku valstībės dalėm.
Vagol Verdena sotarti 843 m. sokorta Vakarū Frankū karalīstė ožjiemė terituorėjė, paviedė i dabartėnės Prancūzėjės. Nu X. o. šalės praded vadėntėis Prancūzėjė. Ligė XII o. vėdorė šalie vīrava feuodalėnis sosėskaldīms.
1337 m. prasėdiejė
Šėmtmetėnė vaina
, katra so pertraukuom troka mažne 100 metū. Anamė baisē pasireiškė toukart da paprasta valstėitė
Žana d'Ark
. Ta vaina bova paskojis karaliaus
Karuolė VII
žėngsnis vėinėjont Prancūzėjė - ėšvėjos onglos iš Prancūzėjės žėmiu bova galotėnā pripažėnta karaliaus valdžia ė prietėlems atsėrada tautėnės savėmuonės jausmos. Vaina pasibėngė 1457 m.
1792 m. ivīka
Dėdliuojė Prancūzėjės revoliucėjė
, par katruo šalės palėka
respoblėka
. 1799 m. valdžė i sava ronkas pajiemė
Napoleuons Buonaparts
, katros miegėna ožkariautė vėsa Euruopa.
Puolitėnė sėstėma
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Dabartėnė kuonstitucėjė bova prijėmta
1958
m.
siejės 28
d.
Istatīmu leidamuojė valdžė - Naciuonalėnė Asambliejė (
Assemblée Nationale
), katruo dėrb 5 metū kadencėjė ėšrinktė deputatā. Dalės istatīmū leidžiamuosės valdžiuos prigol Senatou.
Geuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Prancūzėjē būdėngė baisē ivairūs kraštuovaizdē, pradedont nu pakrontės līgomū šiaurie ė vakarūs, kor Prancūzėjė skalaun Šiaurės jūra ė Atlanta ondėnīns, bėngont kalnū grondėniem pėitūs (Pirienā) ė pėitrītiūs (
Alpės
), kor īr aukštiausė Euruopas vėršokalnė -
Muonblans
(4810 m).
Tarp tū kraštuovaizdiu isiterposės līgomas ė kalnā, tuokėi kāp
Cėntrėnis masīvs
Vuogiezā
ė ėš anū ėštekontiu opiū baseinā -
Luaras
Ruonas
Garuonas
Senas
Admėnėstracėnis soskėrstīms
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Francia
, 1703
Prancūzėjė soskėrstīta i 13 žemīnėnės Prancūzėjės regijuonus (
région de France métropolitaine
) ė 5 ožjūrė regijuonus (
régions d’outre–mer
). Regijuonus sodara 100 departamėntu. Tēpuogė īr kuolektīvėnės terituorėjės (
Collectivités territoriales
) ė pėitėnės ė antarktėkas terituorėjės.
Žemīna terituorėjės:
Akvėtanėjė-Lėmozens-Puatū-Šarants (
Aquitaine-Limousin-Poitou–Charentes
Bretanė
Bretagne
Borgondėjė-Franš-Kontie (
Bourgogne-Franche–Comté
Cėntros (
Centre
Elzasos-Šampanė-Ardienā-Lotaringėjė (
Alsace-Champagne–Ardenne-Lorraine
Il de Fransos (
Île–de–France
Kuorsėka
Corse
Langeduoks-Rosėjuons-Vėdorė Pėrienā (
Languedoc–Roussillon-Midi–Pīrénées
Luaras kraštos (
Paīs–de–la–Loire
Nuormandėjė
Normandie
Overnė-Ruona-Alpės (
Auvergne-Rhône–Alpes
Provansos-Alpės-Žīdrāsis kronts (
Provence–Alpes–Côte d’Azur
Šiaurė-Pa de Kalie-Pėkardėjė (
Nord–Pas–de–Calais-Picardie
Ožjūrė departamėntā (
Départements d’outre mer
):
Gvadelopa
Prancūzėjės Gviana
Martėnėka
Majuots
Rejonjuons
Miestā
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Parašītė dėdliausė šalėis miestā vagol gīvėntuoju skaitlio.
Parīžios
prancūzėškā
Paris
), 13 114 718 gīv.
Lijons
prancūzėškā
Lyon
), 2 280 845 gīv.
Marselis
prancūzėškā
Marseille
), 1 873 270 gīv.
Lilė
prancūzėškā
Lille
), 1 510 079 gīv.
Tulūza
prancūzėškā
Toulouse
), 1 454 158 gīv.
Bordo
prancūzėškā
Bordeaux
, 1 363 711 16 gīv.
Nants
prancūzėškā
Nantes
), 1 011 020 gīv.
Strasbūrs
prancūzėškā
Strasbourg
, 853 110 gīv.
Monpeljė
prancūzėškā
Montpellier
), 801 595 gīv.
Rens
prancūzėškā
Rennes
), 755 668 gīv.
Akuonuomėka
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Prancūzėjės akuonuomėka vertėnama kāp devėnta aba dešėmta vagol dėdoma svieta.
Svieta Prekības Organizacėjės
doumenīm, Prancūzėjė vagol ekspuorta apėmtis
2009
m. ožjiemė 6 vėita. Prancūzėjė palėikt svarbė
kondoulėnės energėjės
dėrbėntuojė. Terp
G7
šaliū īr mažiausē
onglėis dijoksėdo
tročėjonti valstībė.
Prancūzėjė ožjėm pėrma vėita vagol torėstu skaitlio - šali 2018 m. aplonkė 89,4 mln. torėstu.
Demuograpėjė
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Nu prīšistuorėnė čiesa Prancūzėjė bova prekības, mėgracėju ėr isiveržėmū šakėnė. Ketorės pagrėndėnės Euruopas etnėnės gropės - pruokeltā, keltā (galā ė
bretuonā
),
luotīnā
germanā
frankā
borgundā
vikingā
vestguotā
) maišies tarposavie. Vuo nu XIX o. prasėdiejė nauja mėgrantu bonga, daugiausē anėi bova
italā
ispanā
belgā
puortugalā
lėnkā
armienā
, tēpuogė
žīdā
iš
Rītū Euruopas
Pu
Ontruosės svieta vainuos
prasėdiejė ganietėnā dėdlė imigracėjė ėš Tretiuojė svieta šaliū, īpatingā daug prieteliu atvīka ėš bovosiu Prancūzėjės koluonėju. Vėsas tuos imigracėju bongas padėrba Prancūzėjė etnėškā vėina ėš ivairiausiū Euruopas šaliū. Nepaisont tuo, vės dar gajos Prancūzėjės, kāp galu valstībės, stereotėps. Pažīmietėna tēpuogė tas, ka imigrantā ėš kėtū Euruopas valstībiū grētiau integrounas i valstībės akuonuomėni, koltūrėni ė suocēlėni gīvenėma, nekāp Tretiuojė svieta šaliū atvīkielē.
Vagol gīventuojū skaitlio Prancūzėjė užjem tretė vėita Euruopuo pu
Rosėjės
Vuokītėjės
Krėkštiuonē sodara aplė 51,1 %, musulmuonā 5,6 %, žīdā 0,8 % gīvėntuoju.
Prancūzėjės sėmbuolis -
Eifelė buokšts
Parīžiou
Koltūra
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Prancūzėjės koltūra neabejuotėnā īr vėina iš dėdliausiū, seniausiū ė vairiausiu Euruopas koltūru. Prancūzėjės koltūrėnės puozicėjės bova ėškėvuotas da
vėdoromžēs
. Ipatėngā Prancūzėjės koltūrėnis vaidmou sostėpriejė XVII o., katros Euruopuo laikuoms Prancūzėjės omžiom. Prancūzėjės karaliaus dvars vėsā Euruopā diktava madas ė taisīklės (
maduos
, tēpuogė ė mena repotacėjė,
Parīžios
siekmėngā ėšlaika ligė pat dabartėnė čiesa). Būtent toukart
prancūzū kalba
patapa vėsū cėvėlėzoutu aristuokratū, dėpluomatu ė paprastiausē ėšsėlavėnosiu prieteliu bėndravėma kalba.
Ė šėndėi Prancūzėjuo gal atrastė daugībė arkitektūras pamėnklu - nu ruomantėkas ligė
muodernėzma
. Prancūzėjės intelektualėnis gīvenėms klestė jau nu XVIII o. enciklopedisū čiesu. XIX ė XX o. sandūruo dailie ivīka dėdlės reikšmies pruoveržis - sosėkūrė impresiuonėstu muokīkla, katruos ožvado tapa
Kluods Muonė
. Žīmiausis anuo abruozdos - „Ondėns lelėjės“.
Prancūzū literatūras istuorėjuo vielgė gauso svieta garsa pavardiū. Ožtėnk pamėnavuotė „Trėjū moškėitėninku“ ė „Grafa Muontekrista“ autuorio
Aleksandra Diuma
, „Parīžiaus katedras“ autuorio
Vėktuora Hugo
arbe „20 000 mīliū pu ondėnio“ autuorio
Žiuli Verna
. Ėš feluosuopu mėlžėnėška duovi Vakarū fėluosuopėjē palėka
Renė Dekarts
Paskalis
Mėšelis Fuko
Žans Polis Sartros
Albers Kamiu
ė kėtė.
Spuorts
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Prancūzėjuo kuožnās metās īr organėzounams
Tour de France
. Tēpuogė tonkē žaidams
fotbuols
, Prancūzėjė tor magtīngas fotbuola ė krepšėnė kuomandas. Prancūzėjuo 1938 m. vīka
III svieta fotbuola čempijuonats
, 1960 m. –
I Euruopas fotbuola čempijuonats
, 1984 m. –
VII Euruopas fotbuola čempijuonats
, 1998 m. –
XVI svieta fotbuola čempijuonats
, 2016 m. -
XV Euruopas fotbuola čempijuonats
Parīžiuo do sīkio organėzoutas
Olimpėnės žaidīnės
1900
1924
m., vuo
2024
m. žaidīnės Parīžiuo vīks treti sīki.
Nūruodas
taisītė
taisītė straipsnė wiki teksta
Oficiali Prancūzėjės Prezidėntūras svetainė
(onglu, ispanu, prancūzu ė vuokītiu kalba)
Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjė
(onglu, ispanu, prancūzu ė vuokītiū kalba)
Prancūzėjės gėds: infuormacėjė torėstams
(onglu kalba)
Internetėnė svetainė aplė Prancūzėjės koltūra
(prancūzu kalba)
Prancūzu koltūras cėntros
(lietoviu ė prancūzu k.)
Prancūzėjės ambasada Lietovuo
Uorā Prancūzėjuo
Žemīnā
Antarktėda
Afrėka
Australėjė
ėr
Okeanėjė
Azėjė
Euruopa
Pėitū Amerėka
Šiaurės Amerėka
Euruopa
Airėjė
Albanėjė
Andora
Armienėjė
Austrėjė
Azėrbaidžians
Baltarosėjė
Belgėjė
Bosnėjė ėr Hercuogovėna
Bulgarėjė
Čekėjė
Danėjė
Estėjė
Graikėjė
Grozėjė
Islandėjė
Ispanėjė
Italėjė
Jongtėnė Karalīstė
Joudkalnėjė
Kėpros
Kroatėjė
Latvėjė
Lėnkėjė
Lichtenštėins
Lietova
Lioksemborgs
Malta
Moldavėjė
Muonaks
Nīderlandā
Norvegėjė
Portugalėjė
Prancūzėjė
Romonėjė
Rosėjė
San Marins
Serbėjė
Slovakėjė
Slovienėjė
Soumėjė
Šiaurės Makeduonėjė
Švedėjė
Šveicarėjė
Torkėjė
Okraina
Vatikans
Vengrėjė
Vuokītėjė
Gautė ėš „
Kateguorėju
Prancūzėjė
Valstībės
Nedielės straipsnis
Prancūzėjė
Pridietė ožvardėnėma